Beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų dėl šalyje augančios infliacijos bei kylančių kainų jaučia finansinį nesaugumą. Tai rodo šiemet draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas. Jo duomenimis, šalies gyventojų jaučiamas finansinis nesaugumas skatina daugiau taupyti ir nerimauti, ar pavyks sumokėti sąskaitas už šildymą, elektrą, netgi – įsigyti būtiniausius maisto produktus. Tačiau, anot tyrimo rengėjų, Lietuvoje šiuo metu vyrauja ne vien pesimistinės nuotaikos – apklausa atskleidžia, jog dalis visuomenės finansinių iššūkinių nepatiria.
Oraus gyvenimo rodikliai – prasti
ERGO saugumo indekso tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 2014-ųjų. Juo siekiama įvertinti šalies gyventojų nuotaikas įvairiose kategorijose, todėl šiemet respondentų klausta ir apie finansinį saugumą. Rezultatus atspindinti indekso vertė yra skaičius nuo -100 iki 100. Neigiama jo reikšmė reiškia visišką nesaugumą, o teigiama – visišką saugumą.
Nors šalies gyventojų nuomonė apie jų materialinę bei finansinę padėtį šiemet nepakito nuo 2019-ųjų ir išliko teigiama (3 balai), auganti infliacija bei didėjančios kainos Lietuvoje kelia nemenka rūpestį. Dėl šių priežasčių 76 proc. respondentų jaučia finansinį nesaugumą.
Daugiau nei pusę (56 proc.) apklausos dalyvių Lietuvoje infliacija ir kylančios kainos šiemet privertė labiau rūpintis santaupomis, o nuošimčiu mažiau šalies gyventojų pradėjo daugiau taupyti. Paklausti, dėl kokių produktų ar paslaugų brangimo respondentai nerimauja labiausiai, 44 proc. jų įvardijo išlaidas būstui bei pastarojo išlaikymui, daugiau nei trečdalis (34 proc.) – maistą, virš dešimtadalio – transportą.
Apklausos dalyvių paprašyta taip pat įvardinti, kokius iššūkius gali sukelti auganti infliacija bei kylančios kainos. Beveik pusė (46 proc.) šalies gyventojų atsakė, kad tikėtini sunkumai – būtiniausių maisto produktų įsigijimas. Tuo metu nuošimčiu mažiau baiminasi mokėjimų už šildymą, o 42 proc. respondentų nurodė, jog pagrindiniai finansiniai išbandymai bus sąskaitos už elektrą.
„Atliko tyrimo rezultatai rodo – didžioji dalis visuomenės prasidedančią žiemą pasitinka su išties didžiuliu nerimu. Infliacija auga, kyla ir kainos, todėl gyventojai baiminasi ne tik dėl to, ar galės išlaikyti būstą, bet ir ar gebės įsigyti būtiniausius maisto produktus. Taigi nors bendrosios materialinės bei finansinės padėties vertinimas šalyje vis dar išlieka nežymiai teigiamas, sunerimti verčia faktas, kad oraus gyvenimo užtikrinimo rodikliai Lietuvoje yra tikrai prasti“, – sako draudimo bendrovės ERGO Kainodaros ir persidraudimo departamento vadovė Baltijos šalyse Laimė Naruševičienė.
Tyrimas ir nustebino
Tačiau apklausa rodo ne tik pesimistines respondentų nuotaikas. Pavyzdžiui, nors, tyrimo duomenimis, 45 proc. šalies gyventojų nerimauja, jog patys arba jų namų ūkis dėl padidėjusių kainų gali nuskursti, teigiančiųjų, kad jau gyvenantys skurde, yra vos 3 proc. Tuo metu likusi dalis (40 proc.) žmonių tvirtina tokių finansinių sunkumų neturės.
Net pusė Lietuvos gyventojų taip pat nurodo, kad apskritai nekils iššūkių susimokėti už naujus drabužius, o kiek mažesnė dalis (42 proc.) įvardijo, jog ir toliau skirs pinigų išlaidoms, susijusioms su kultūrinių ir pramoginių renginių lankymu.
„Šie tyrimo rodikliai atskleidžia ir kitą šalies visuomenės finansinės padėties pusę. Dalis gyventojų esamą ekonominę situaciją Lietuvoje vertina optimistiškiau, turi pakankamai resursų ne tik įsigyti maisto, sumokėti būsto išlaidas, bet ir nusipirkti naujų drabužių, lankytis kultūriniuose bei pramoginiuose renginiuose. Įdomu tai, kad šiuos finansinius sunkumus mažiausiai jaučia 55–63 metų amžiaus respondentai, gyvenantys tiek sostinėje, tiek mažesniuose šalies miestuose. Vadinasi, kalbant apie ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą, vyresnių Lietuvos gyventojų perkamoji galia šiuo metu yra didžiausia. Ji net 6 procentiniais punktais lenkia perspektyviausiu vadinamą jaunimą – 25–34 metų amžiaus gyventojus “, – pastebi L. Naruševičienė.
ERGO saugumo indekso tyrimo rezultatai gauti atlikus Lietuvos gyventojų apklausą internetu 2022 m. rugsėjo 2 – 9 d. Apklausą parengė ir įgyvendino SKDS tyrimų centras. Iš viso buvo apklausti 1013 18–75 metų Lietuvos gyventojų. Jų buvo prašoma įvertinti nerimą, kurį jiems kelia įvairių įvykių grėsmės.