Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2017.07.27

Šiemet gamtos stichijos jau pridarė žalos už 246 tūkst. eurų

Gamtos stichijos vis dažniau grūmoja gyventojų turtui. Po vakarykštės liūties kol kas fiksuotos kelios dešimtys klientų kreipinių, tačiau šis skaičius dar turėtų išaugti. Daugiausia kreipėsi automobilių vairuotojai, kurie bandė nesėkmingai įveikti apsemtas Vilniaus gatves, teigia „ERGO Insurance“ Lietuvoje. Nuo birželio mėnesio gyventojų turtui padaryta žala, „ERGO Insurance“ duomenimis, siekia daugiau nei 246 tūkst. eurų.

„Jei praėjusių metų vasarą Lietuvoje siautė tiek liūtys, tiek škvalai, tai šiemet daugiausiai žalos gyventojų turtui pridaro liūtys. Pastebime tendenciją, kad po praūžusių gamtos stichijų sulaukiame ir daugiau gyventojų norinčių įsigyti turto draudimą ar savo automobilį apdrausti Kasko draudimu“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Šiemet dėl gamtos stichijos labiausiai nukentėjo gyventojų būstai – lubos, sienos, grindys. Taip pat dėl liūties apsemtuose namų rūsiuose nukentėjo ten saugomi daiktai. Gyventojai nuostolių patyrė ir dėl sugadintų elektronikos ir elektros įrenginių. Iš transporto priemonių gedimų daugiausia žalų registruota dėl hidrosmūgių ir užkritusių objektų.

Šių metų vasarą nuo gamtos stichijos labiausiai nukenčia Vilniaus ir Vilniaus rajono, taip pat Kauno, Marijampolės, Lazdijų ir pajūrio gyventojai.

Kiekvieną vasarą daugiausiai materialinių nuostolių paprastai gyventojams pridaro audros – stiprus lietus, perkūnija ir škvalas vienu metu. Jų gyventojams padaryta žala 2015 metų vasarą siekė 256 tūkst. eurų, pernai vasarą sudarė beveik 450 tūkst. eurų, o šiemet per vasarą – daugiau nei 246 tūkst. eurų.

Draudimo ekspertas pataria, kad siaučiant stipriam vėjui gyventojai turėtų likti namuose, uždaryti visus langus ir duris, išjungti elektros prietaisus – ypač jei stiprų vėją lydi perkūnija. Be to, sinoptikams prognozuojant škvalą, iš namo kiemo ar atviro balkono reikėtų surinkti ir į saugią vietą sunešti visus daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas. Automobilius tokiu atveju reikėtų įvaryti į garažą ar bent jau nestatyti po medžiais ir elektros linijų stulpais.

Liūtys automobilius išveda iš rikiuotės

Kiekvieną kartą patvinus gatvėms, o daliai jų tampant visiškai nepravažiuojamoms, atsiranda vairuotojų, kurie bando žūtbūt jas įveikti ir bet kokia kaina pasiekti savo kelionės tikslą. Galbūt vairuotojai tikisi, kad jų automobiliams nieko nenutiks. Dažniausiai, tai būna ir tiek savo automobilio, tiek savo vairavimo galimybių pervertinimas.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovas primena, kad didžiausią grėsmę vanduo kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po maudynių apsemtoje gatvėje gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės. Į variklio cilindrus patekus vandens, automobilio gali laukti itin brangiai kainuojantis remontas ar netgi metalo laužas.

Nuostoliai dėl apsemtų automobilių transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma, tačiau ne tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius.

Kruša atneša nuostolių

Kiekvieną vasarą pasitaiko atvejų, kuomet ledokšniai gerokai aplamdo automobilių kėbulus, suskaldo langus ar veidrodėlius.

Pasak „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovo, intensyvi kruša paprastai ilgai netrunka, tačiau net ir per trumpą laiką gali gerokai apgadinti automobilį. Tokias žalas, jei jos patirtos ne dėl vairuotojo veiksmų, dengia transporto priemonės Kasko draudimas.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“.

Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.

EN