Šiandien daugeliui jau sunkoka įsivaizduoti savo kasdienybę be išmaniojo telefono ar kitų mobiliųjų įrenginių, o dažnas jiems įsigyti išleidžia ir visai nemenkas sumas. Nepaisant to, šiuos įrenginius gyventojai rūpestingai saugo ne visuomet. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento vadovo Tomo Nenartavičiaus teigimu, vasarą padaugėja dėl sugadintų mobiliųjų įrenginių į draudikus besikreipiančių gyventojų, o dažniausiai jų išmanieji telefonai ir planšetės šiltuoju metų laiku kenčia nuo vandens ir karščio.
Vanduo – priešas numeris vienas
Jei žmogui karštomis vasaros dienomis atsigaivinti vandeniu ar vandenyje gali būti tikrai smagu ir naudinga, tai išmaniesiems įrenginiams kontaktas su skysčiais gali būti lemtingas. Nors pažangiausi telefonai šiandien jau pasižymi tam tikromis atsparumo vandeniui savybėmis, tačiau savo įrenginius vis tiek patartina laikyti kuo toliau nuo skysčių ir vandens telkinių.
„Vidutiniškai dėl sugadinto išmaniojo telefono gyventojai patiria maždaug 200 eurų nuostolių, o viena iš dažniausių to priežasčių – įrenginio apliejimas vandeniu bei kitais skysčiais. Vasarą telefonai taip pat dažnai skęsta įvairiuose vandens telkiniuose, gyventojams nepasidėjus jų saugiose vietose“, – sako T. Nenartavičius.
Anot draudikų atstovo, patikimas būdas savo išmaniuosius įrenginius apsaugoti nuo vandens yra laikyti tokius daiktus nuo jo atokiau. Be to, telefono nereikėtų pasidėti ant stalo valgant ar mėgaujantis gėrimais. Ypatingai pavojingi įrenginiams yra kava ir vynas, kurių net ir, atrodytų, visai nedidelis kiekis, patekęs ant telefono, gali jį sugadinti. Rekomenduotina savo išmaniuosius aprūpinti ir specialiais nuo vandens saugančiais įdėklais.
Pavojingi smūgiai įveikia net ir tvirčiausią ekraną
Sudaužyti ir įskelti išmaniųjų ekranai, anot T. Nenartavičiaus, yra tikra mobiliųjų telefonų gedimų klasika bet kuriuo metų laiku, tačiau vasarą dėl didesnio atsipalaidavimo ar aktyviau leidžiamo laisvalaikio jų pasitaiko dar dažniau.
„Užsiiminėjant aktyviomis pramogomis, ypač vandens telkiniuose ar šalia jų, sportuojant, važinėjant riedlentėmis, riedučiais ar netgi dviračiais, dažnai geriau mobiliuosius įrenginius saugiai palikti namuose ar kitoje patikimoje vietoje. Tai leidžia išvengti rizikos juos sudaužyti“, – pažymi T. Nenartavičius.
Anot draudimo eksperto, vienas efektyviausių būdų apsaugoti telefono ekraną yra pasirūpinti specialiai jam skirta apsaugine plėvele, grūdinto stiklo ekrano apsauga ar vėlgi – patikimu įdėklu. Be to, nereikėtų telefono nešioti galinėje kelnių kišenėje, nes užsimiršus ir atsisėdus ant kieto paviršiaus gali nelikti nieko kito kaip tik ekraną keisti.
Saulė ir karštis – telefonui ne draugai
Negailestingas gyventojų įrenginiams dažnai būna ir vasariškas karštis. Karštomis ir saulėtomis dienomis nepaslėpus telefono nuo tiesioginių saulės spindulių jis gali būti pažeistas, o jo ekranas atsiklijuoti ar net apsilydyti.
„Tikrai nereikėtų mobiliųjų įrenginių laikyti vietose, kur juos pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pasitaiko, kad savo įrenginius gyventojai taip pat palieka įkaitintuose automobiliuose ar šalia laužų bei kitų ugnies židinių. Be abejo, tai ne pats išmintingiausias sprendimas“, – sako T. Nenartavičius.
Draudimas nuo telefono žalų apsaugo tik namuose
Dažnas gyventojas išvengti nuostolių dėl vienomis ar kitomis aplinkybėmis sugadinto ar prarasto išmaniojo įrenginio šiandien jau stengiasi jį apdrausdamas. Vis tik, anot draudikų atstovo, daugeliu atvejų tai nepadeda apsaugoti savo įrenginio nuo lauke patirtų žalų.
„Daugeliu atvejų išmanieji įrenginiai yra draudžiami tik namų teritorijoje, tačiau gyventojai tai pamiršta ir tikisi, kad nuostoliai bus atlyginti ir išmanųjį sugadinus ar praradus ne namuose. Vis tik žalos visuomet atlyginamos pagal draudimo sutartyje numatytas taisykles. Tad visada verta turėti omenyje, kad sugadinus, sudaužius ar praradus telefoną kur nors gamtoje, prie jūros ar ežero, važinėjant dviračiu ar kitomis aplinkybėmis žala gali būti ir neatlyginta, nebent objekto draudimo apsauga galioja ir už namų ribų“, – sako T. Nenartavičius.
Draudikų atstovo teigimu, pasitaiko ir draudimo apsauga piktnaudžiaujančių gyventojų, kurie siekia gauti kompensacijas už visai ne tuos įrenginius, kurie buvo apdrausti. Vis tik patirtos žalos atlyginamos tik tuomet, kai nuostolius patyrė pats turto savininkas, pateikus konkretaus telefono ar planšetinio kompiuterio vertę liudijančius dokumentus – sąskaitas, kvitus, bankinio mokėjimo pavedimus ir pan.
„ERGO Insurance“ duomenimis, šiemet dėl gyventojų sugadintų, sudaužytų ar prarastų mobiliųjų įrenginių nuostoliai siekia 250 tūkst. eurų.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“.
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.