Tik maža dalis eismo dalyvių žino, jog poveikį jų elgsenai kelyje gali padaryti tam tikrų vaistų vartojimas. Ekspertai pastebi tendenciją, kad vairuotojai į vaistų vartojimą vis dar žvelgia pro pirštus ir nesuvokia, jog net ir elementaraus peršalimo gydymas medikamentais kartais gali tapti eismo įvykio priežastimi.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia dar vieną mažai kam žinomą niuansą – tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę.
Pavojingi – ir populiariausi vaistai
Kaip pasakoja draudimo ekspertas, apie vaistų poveikį vairavimui jau plačiai kalbama užsienyje, bet Lietuvoje šia tema diskusijų vyksta per mažai. Anot R. Pociaus, šis žalingas reiškinys, kai vaistų paveikti vairuotojai drįsta sėsti prie automobilio vairo, ypač pasireiškia subjurus orams, prasidėjus pirmosioms susirgimų bangoms.
Draudimo ekspertui antrina ir budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė, kuri pabrėžia, kad kalbant apie medikamentų įtaką vairavimui derėtų išskirti ne tik peršalusius eismo dalyvius, bet ir sergančius gerokai rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija.
„Slopinamąjį poveikį žmogui turi psichotropiniai vaistai, kurių grupei priklauso raminamieji, antidepresantai, populiarios ir plačiai naudojamas benzodiazepinų grupės vaistai ir kai kurios kitos rečiau vartojamų vaistų grupės. Tarp galinčių turėtų įtaką vairavimui vaistų taip pat galima priskirti senos kartos priešalerginius vaistus, receptinius raumenis atpalaiduojančius vaistus, kurie turi būti vartojami griežtai tik vakare, taip pat vaistai sergantiesiems epilepsija bei skausmą malšinantys vaistai“, – vardija „BENU vaistinės“ specialistė.
Pasak I. Norkienės, populiarūs vaistai nuo peršalimo, sudėtyje turintys dekstrometorfano, pseudoefedrino ar chlorfenamino, taip pat priešalerginiai vaistai, sudėtyje turintys klemastino, yra sąraše medikamentų, kurių nerekomenduojama vartoti prieš sėdant prie automobilio vairo. Jie silpnina reakciją, žmogus gali prarasti koordinaciją, nejausti transporto priemonės gabaritų.
Viską galima lengvai sužinoti
Vaistininkės teigimu, kiekvieno vaisto veikimo trukmė yra skirtinga: vieni medikamentai veikia trumpiau, kiti ilgiau, tačiau paprastai veikimo trukmė būna ne ilgesnė nei 12 valandų. Visą reikalingą informaciją apie vaisto veikimo trukmę bei šalutinį poveikį galima rasti informaciniame vaisto lapelyje arba pasiteirauti vaistinės specialistų.
Tačiau I. Norkienė šioje vietoje įžvelgia problemą – žmonės nėra linkę įsigilinti į tame lapelyje pateiktą informaciją, o vaistinės darbuotojų papildomai pasiteirauti apie vaistų poveikį nedrįsta, tad tokiais atvejais neretai ir kyla nenumatytų komplikacijų.
„Vartojant vaistus pagal nurodytas instrukcijas neturėtų kilti rizikų, tačiau savavališkai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, didinant dozes, kiekvieno vaisto šalutiniai poveikiai yra skirtingi ir gali sukelti skirtingas rizikas. Todėl tiek perkant receptinius, tiek nereceptinius vaistus būtina tartis su gydytoju ar vaistininku dėl jo vartojimo, drąsiau teirautis apie galimą nepageidaujamą poveikį ir panašiai“, – pabrėžia „BENU vaistinės“ specialistė.
Peršalimo gydymas gali užtraukti atsakomybę
Draudimo ekspertas, vertindamas vaistų poveikį vairuojantiesiems, pritaria I. Norkienės išsakytoms mintims, tačiau vairuotojams turi ir dar vieną perspėjimą – netinkamai ar neatsakingai pasirinkti vaistai vėliau gali ne tik lemti eismo įvykį, bet ir užtraukti baudą.
„Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų“, – perspėja R. Pocius.
Draudikų atstovas pripažįsta, kad Lietuvoje jam yra tekę girdėti nedaug atvejų, kai vairuotojai būtų nubausti būtent dėl vairavimo esant paveiktiems tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja. Anot R. Pociaus, didesnių bėdų galėtų kilti tada, jei po tam tikro incidento vairuotojo organizme būtų aptikta medikamentų požymių, kurie gali turėti įtakos vairavimui.
„Kalbant apie vaistų ir vairavimo suderinamumą turbūt svarbiausia yra suvokti, kad ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia. Tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams, kitiems eismo dalyviams – būtent tai yra svarbiausia. O kad to išvengtume, svarbu atsakingai vartoti vaistus bei pasitarti su specialistais“, – reziumuoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.