Įmonės vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų gerovei, o tuo pačiu ir jų saugumui. Visgi nelaimingų atsitikimų darbe pavyksta išvengti ne visuomet. Daugeliu atveju atsakomybę dėl jų turi prisiimti būtent darbdaviai, kuriems tokiu atveju tenka atlyginti darbuotojų ar jų artimųjų patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Draudimo bendrovės ERGO Civilinės atsakomybės draudimo vyriausioji ekspertė Renata Grigaliūtė-Grobovienė sako, kad kartais ji gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų ir apimti ne tik darbuotojų gydymo išlaidas, bet ir dėl nedarbingumo negautas pajamas, nepilnamečių šeimos narių išlaikymą bei kitus nuostolius.
R. Grigaliūtės-Grobovienės teigimu, įmonėms – ypač mažoms ir vidutinėms – tokios išlaidos neretai tampa sunkia finansine našta, netgi galinčia privesti verslą prie bankroto. Dėl to vis daugiau įmonių Lietuvoje renkasi sumažinti rizikas ir apsidrausti darbdavio civilinės atsakomybės draudimu.
Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas apima dėl nelaimingo įvykio darbe kilusias darbuotojo gydymo, reabilitacijos, o pačiais liūdniausiais atvejais – laidojimo išlaidas. Taip pat atlyginama neturtinė žala ir išlaidos, susijusios su negautų pajamų atlyginimu, darbuotojo šeimos narių išlaikymu netekus pagrindinio maitintojo. Papildomai pasirinkus atlyginamos pakartotinos ekspertizės, darbuotojų apmokymo ir naujų specialistų paruošimo kaštai.
„Be abejo, kiekviena įmonė turi pareigą užtikrinti savo darbuotojų saugumą ir sudaryti sąlygas dirbti saugiai. Deja, realybėje numatyti kiekvieno darbų saugos aspekto ir visiškai pašalinti rizikų turbūt yra neįmanoma. Kaip rodo įmonių patirtis, skaudžių nelaimingų atsitikimų darbe pasitaiko ir daugeliu atveju atsakomybė dėl jų tenka darbdaviams“, – pažymi R. Grigaliūtė-Grobovienė.
Anot jos, dauguma atvejų nustatoma darbdavio atsakomybė ir būtent darbdavys turi atlyginti darbuotojui padarytą žalą. Pasitaiko atvejų, kuomet nelaimė darbe nutinka dėl paties darbuotojo grubių darbo saugos pažeidimų. Tačiau net ir tokiais atvejais teismai dažniausiai pripažįsta dalinę darbdavio atsakomybę. Vis tik kai kuriais atvejais draudimo išmoka mokama nebus, pavyzdžiui, kai nelaimė kyla dėl darbuotojo tyčinių, savavališkų veiksmų ne įmonės interesais, taip pat, kuomet paaiškėja, kad darbuotojas buvo neblaivus. Šie ir kiti atvejai yra nurodyti draudimo taisyklėse.
„Ypač skausmingi atvejai, kai nelaimės metu nukenčia keletas darbuotojų. Tuomet darbdavio civilinės atsakomybės draudimas neretai gali tapti įmonės veiklos tęstinumo klausimu. Yra realių pavyzdžių, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe susižalojus keletui įmonės darbuotojų, darbdaviui teko jiems išmokėti išties nemenkas sumas. Pavyzdžiui, pernai vienos Lietuvoje veikiančios įmonės gamybos patalpose įvykus sprogimui buvo sužaloti penki darbuotojai – vienas iš jų mirtinai. Įmonėms dažniausiai tai reiškia ne tik didelį sukrėtimą, bet ir potencialiai nemenkus finansinius nuostolius, galinčius netgi apriboti veiklos galimybes“, – sako R. Grigaliūtė-Grobovienė.
Anot draudikų atstovės, darbuotojai nelaimingus atsitikimus dažniausiai patiria gamybos, statybų, logistikos įmonėse. Tą patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, kurie rodo, kad pernai daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe fiksuota statybos (9 mirtini ir 26 sunkūs) bei apdirbamosios pramonės (9 mirtini ir 23 sunkūs) įmonėse.
Iš viso ERGO Lietuvoje pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartis per dešimt metų fiksavo 103 įvykius ir išmokėjo beveik 0,5 mln. Eur. išmokų. Mažiausia atlyginta nuostolių suma vienam asmeniui siekė 3000 Eur, didžiausia – 60 tūkst. Eur.
„Reikia nepamiršti, kad darbdaviui prievolė atlyginti darbuotojų patirtą žalą gali kilti ne tik dėl darbe patirtų sveikatos sužalojimų, bet ir turto sugadinimo atveju. Esame fiksavę atvejį, kuomet įmonės teritorijoje keltuvu buvo apgadintas vieno iš darbuotojų automobilis. Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas tokiu atveju taip pat padeda atlyginti darbuotojo patirtus nuostolius. Taip pat pažymėtina, kad darbdaviui gali tekti prisiimti atsakomybę ne tik už įvykius, kurie nutinka darbo metu, bet ir darbuotojams keliaujant į darbo vietą ar iš jos – pavyzdžiui, kuomet įmonė pati organizuoja transportą atvykti į darbą, o automobilis patiria avariją“, – sako R. Grigaliūtė-Grobovienė.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, iš viso pernai Lietuvoje pranešta apie 47 nelaimingus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė. Tai yra 34 proc. daugiau nei 2020 metais. Praėjusiais metais taip pat fiksuoti 124 sunkiais sveikatos sužalojimais pasibaigę įvykiai – 5 proc. mažiau nei 2020 metais.