Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2020.03.31

Saugaus manevravimo sistemos automobilyje – priežastis užmiršti vairavimo įgūdžius?

Automobiliuose įdiegtos elektroninės sistemos gerokai palengvina kiekvieną kelionę prie vairo. Jos padeda išvengti pavojingų situacijų, atkreipia vairuotojo dėmesį į kliūtis ir, tinkamai naudojant, gerokai sumažina eismo įvykių tikimybę. Tačiau draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena – saugioms kelionėms užtikrinti, vairuotojo įgūdžiai išlieka svarbiausi, o aklai pasikliaujant tik įdiegtomis informavimo sistemomis, tikimybė patekti į eismo įvyki vis tik egzistuoja.

Vairuotojų itin mėgstami parkavimo davikliai ar atstumo iki kliūties jutikliai supaprastino automobilių judėjimą siauruose pravažiavimuose ir stovėjimo aikštelėse. Anot R. Pociaus, šie naudingi sprendimai saugumą užtikrina tik išliekant sąmoningais ir dėmesingais.

„Šios sistemos yra skirtos palengvinti manevravimą, o ne priimti sprendimą už vairuotoją, kad šiam nereikėtų galvoti pačiam. Tiek automobilyje su signalais ir galinio vaizdo kamera, tiek be jų, būtina laikytis tų pačių kelių eismo taisyklių – žiūrėti į veidrodėlius, stebėti vaizdą pro langus“, – teigia R. Pocius.

Draudiko atstovas primena – šios priemonės veikia prasčiau, kai pasidengia purvu, taip pat gali sugesti kaip ir bet koks kitas elektroninis prietaisas automobilyje.

„Įprantame laukti signalo, pranešančio, kad pavojingai artėjame prie kliūties. Tačiau neturėtume atprasti aplinką stebėti patys. Kelių eismo taisyklių laikymasis – vairuotojo atsakomybė. Jei parkavimo davikliai nesuveikė laiku, už eismo įvykį atsakingas bus vairuotojas“, – teigia R. Pocius.

Dar vienas patogumas – navigacijos prietaisai, anot R. Pociaus, taip pat turėtų būtų naudojami atsakingai.

„Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai, naudodamiesi navigacijos prietaisais, yra ta, kad vairuotojai nepaiso kelio ženklų ir visiškai pasikliauja navigacijos nurodymais. Maksimalus vairuotojo dėmesys naudojantis bet kokia pagalbine priemone vis tiek turi likti nukreiptas į kelią. Prieš atliekant posūkį, kurį nurodo automobilio navigacija, būtina įsitikinti, kad tai neprieštarauja kelių eismo taisyklėms. Taip pat būtina pačiam įvertinti, ar kelias saugus važiuoti“, – teigia R. Pocius.

Anot draudikų atstovo, nauji kelio ženklai, statybvietės ar uždaryti keliukai ne visada laiku užfiksuojami navigacijos programose. Todėl saugiausią ir kelių eismo taisykles atitinkantį sprendimą privalo priimti pats vairuotojas.

Galiausiai, naudojantiems automobiliuose įdiegtas, saugumą užtikrinančias informavimo sistemas, R. Pocius primena nepamiršti ir savo pačių įgūdžių.

„Kai kurios informavimo sistemos tikrai ženkliai sumažina pavojingų situacijų tikimybę. Pavyzdžiui – aklosios zonos aptikimo sistema, vairuotojui pranešanti apie kliūtis, esančias kelio dalyje, kurią sunku stebėti per automobilio veidrodėlius. Visgi paties vairuotojo įgūdžiai saugiai judėti kelyje išlieka svarbiausi. Net ir naudodamiesi šiomis sistemomis, privalome puikiai žinoti, kaip eisme dalyvauti be jų. Pripratę prie automobilio patogumų, niekada neužmirškite ir esminių saugaus vairavimo taisyklių“, – sako R. Pocius.


ERGO Baltijos šalyse


ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN