Šylantys orai į gatves paskatino išvažiuoti ne tik dviratininkus, bet ir elektrinių paspirtukų savininkus. Pastaraisiais metais Lietuvoje jų atsiranda vis daugiau. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas dėl to įžvelgia ir problemų, nes dalis šių eismo dalyvių nežino jiems galiojančių Kelių eismo taisyklių (KET) ir sukelia nelaimingų atsitikimų. Ekspertas primena, kokios pareigos tenka keliaujantiems paspirtukais, kad saugūs būtų ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai.
Fiksuoja incidentų gatvėse
Kaip pasakoja R. Bieliauskas, nors seniau važinėjimas paspirtuku laikytas labiau vaikų užsiėmimu, dabar tai jau tapo patogia ir mobilia suaugusiųjų susisiekimo priemone, be kurios kai kurie neįsivaizduoja ir savo darbo dienos ar laisvalaikio. Tą liudija ir į Vilnių įžengusi elektrinių paspirtukų nuomos platforma. Vis dėlto žaibiškai išpopuliarėjęs šių transporto priemonių kultas atsinešė ir problemų.
„Pastaraisiais metais fiksavome ne vieną incidentą, kuriame dalyvavo elektrinis paspirtukas. Jų savininkai kartais pasikėsina į pėsčiųjų saugumą, o kartais išbando ir automobilio kėbulo tvirtumą. Pasitaiko atvejų, kai po susidūrimo su elektriniu paspirtuku automobiliui būna padaroma kone tūkstantį eurų siekianti žala“, – teigia draudimo ekspertas.
Jis priduria, kad elektrinių paspirtukų vairuotojų sukeltų nelaimingų įvykių pasitaiko tiek judriose gatvėse, kur intensyvus automobilių eismas, tiek važiuojant šaligatviu ar dviračių taku. Atsitikus nelaimei, pasak R. Bieliausko, jei kaltininkas yra paspirtuko savininkas, šiam gresia civilinė atsakomybė ir jis nuostolius privalo atlyginti iš savo kišenės.
„Tokiose situacijose gali išgelbėti asmens civilinės atsakomybės draudimas. Nutikus nelaimei, nuostolių atlyginimu pasirūpins draudimo bendrovė. Jeigu nutiko taip, kad paspirtuko savininką parbloškė automobilis, žala jau bus dengiama pagal vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą“, – aiškina R. Bieliauskas.
Paisoma taisyklių – mažiau nelaimių
Nors su elektriniais paspirtukais susiję incidentai kartais įvyksta tiesiog dėl nesėkmingų aplinkybių, neretai dėl to būna kalti ir patys jų savininkai. Anot draudiko atstovo, Lietuvos kelių policijos tarnyba yra aiškiai apibrėžusi, kokios pareigos šiems eismo dalyviams tenka pagal KET.
„Tikrai nėra taip, kad su elektriniu paspirtuku galima važiuoti bet kur ir bet kaip. Toks neatsakingas elgesys gali sukelti finansinių nuostolių ar sutrikdyti sveikatą. Taip jau įvyko praėjusių metų vasarą pajūryje, kai buvo stipriai sužaloti keli žmonės“, – prisimena R. Bieliauskas.
Kalbėdamas apie pareigas eismo dalyviams, draudimo ekspertas pirmiausia išskiria skirtingas transporto priemones: paprastą paspirtuką, elektrinį paspirtuką ir elektrinį mopedą. Jei paspirtukas neturi jokio galios šaltinio, jo vairuotojas traktuojamas kaip pėsčiasis ir privalo vadovautis šiai eismo dalyvio kategorijai galiojančiomis taisyklėmis. Paprastu paspirtuku galima važiuoti šaligatviu, pėsčiųjų taku ar kelkraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, tačiau draudžiama važiuoti dviračių taku.
„Kita situacija galioja, jei paspirtukas turi galios šaltinį. Jei jo galia ne didesnė nei 1 kilovatas ir jo greitis neviršija 25 km/val., jis priskiriamas motoriniam dviračiui. Tad šiuos kriterijus atitinkančių elektrinių paspirtukų savininkams tenka dviratininkų pareigos. Jie gali važiuoti šaligatviu, važiuojamąja kelio dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto bei dviračių taku. Tokiu paspirtuku draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėją, o nepilnamečiams būtinas šalmas“, – dėsto draudimo specialistas.
Reikia techninės apžiūros ir draudimo
Dar kita situacija galioja galingiems paspirtukams, kurių galia svyruoja nuo 1 iki 4 kilovatų, o jų išvystomas greitis siekia 25–45 km/val. Tokios transporto priemonės laikomos elektriniais mopedais, o jų savininkams taikomos griežtos prievolės.
„Elektriniai mopedai turi būti užregistruoti ir gauti valstybinį numerį, visai kaip motociklas. Negana to, jie turi pereiti techninę apžiūrą, turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Remiantis įstatymais, netgi ne visi gali juos vairuoti – tam būtinas vairuotojo pažymėjimas“, – akcentuoja R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės ERGO atstovo teigimu, vairuojant elektrinį mopedą būtinas šalmas, o su šia transporto priemone galima keliauti tik važiuojamąja kelio dalimi. Nusprendusiam važiuoti dviračių takais ar šaligatviais vairuotojui grėstų atsakomybė.
„Visos šios taisyklės, taikomos elektriniams paspirtukams ir mopedams, sukurtos ne veltui. Jų būtina laikytis, kad būtų užtikrintas eismo dalyvių saugumas. Žinoma, svarbu vadovautis sveika logika ir prie minėtų transporto priemonių vairo elgtis itin atsargiai“, – pataria draudimo ekspertas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.