Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.08.17

Kelių eismo taisyklėse – dviratininkams palankios permainos

Dviratininkams pavojų ir daug streso keliuose keliančios situacijos, kuomet juos lenkiantys automobiliai prašvilpia visai greta, jau netrukus atsispindės ir Kelių eismo taisyklėse (KET). Susisiekimo ministerija inicijuoja pakeitimus, kuriuose vairuotojams bus rekomenduojama lenkti dviratininkus konkrečiu – 1,5 metro atstumu. Už tokio atstumo įtvirtinimą KET pasisako ir socialinės iniciatyvos „Pusantro metro“ sumanytojai.

Pasiteisino užsienio šalyse

Šiuo metu galiojančiose KET nurodoma, kad dviratininkai keliuose turi būt lenkiami saugiu atstumu, tačiau patiems vairuotojams paliekama spręsti, koks jis turėtų būti. Dėl skirtingų interpretacijų ir vairuotojų nežinojimo, dviratininkai keliuose dažnai lenkiami vos kelių dešimčių centimetrų atstumu. Tai dviratininkams kelia pavojų būti užkliudytiems juos lenkiančių transporto priemonių ar būti nublokštiems jų sukelto vėjo gūsio.

Pagal naujausią Susisiekimo ministerijos siūlymą, rekomenduojamas dviratininkų lenkimo atstumas turėtų būti ne mažiau kaip 1 metras automobiliui važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir 1,5 metro, kai važiuojama greičiau.

Konkretus pusantro metro dviratininkų lenkimo atstumas jau yra įtvirtintas tokiose valstybėse kaip Portugalija ir Ispanija. Užmiesčio keliuose dviratininkus ne mažesniu kaip 1,5 metro atstumu privalo lenkti ir vairuotojai Prancūzijoje.

Vilkikai lenkia pavyzdingai

Lietuvos olimpinio fondo vadovo, dviračių entuziasto ir triatlonų dalyvio Manto Marcinkevičiaus teigimu, tokios taisyklės galiojimas neabejotinai atsilieps dviratininkų saugumui keliuose.

„Man teko važinėti dviračiu Ispanijos keliais – ten visur aiškiai matomi 1,5 metro atstumo lenkimo ženklai ir vairuotojai jų pavyzdingai laikosi. Pasitaikė vos keletas atvejų, kuomet buvau lenkiamas mažesniu nei privaloma atstumu, tačiau jis buvo vos mažesnis už įtvirtintą taisyklėse. Tuo metu dažnas Lietuvoje dviratininkus lenkia vos 15–30 cm šoniniu atstumu, o minančiajam pedalus tai yra – žaidimas su likimu“, – pasakoja M. Marcinkevičius.

Dviračių entuziasto teigimu, Lietuvos ir užsienio vairuotojų įpročių kelyje skirtumus galima iliustruoti imant pavyzdžius, kaip dviratininkus dažniausiai lenkia vilkikai. Vakarų valstybių numeriais paženklinti vilkikai dviratininkus, anot M. Marcinkevičiaus, daugeliu atvejų lenkia atsakingai – parodydami posūkio signalą ir išvažiuodami į kitą eismo juostą – taip, kaip ir lenkdami bet kurią kitą transporto priemonę.

„Tuo metu mūsų šalies vilkikų vairuotojams tokio supratingumo dar trūksta ir jie dažnai praskrieja itin arti dešiniąja kelio puse važiuojančių dviratininkų. Taip pat pastebėjau, kad dviratininkus lenkdami vairuotojai tarytum gėdijasi spausti stabdžio pedalą ir įsitikinti, ar iš priešais neatvažiuoja kitas automobilis ir lenkti yra saugu. Maža to, neretai tokiais atvejais jie ne tik padidina greitį, bet ir panaudoja garsinį signalą, kuris išgąsdina ir gali akimirksniu nuversti dviratininką nuo dviračio, sukeliant pavojų sveikatai“, – sako M. Marcinkevičius.

Pavojingas lenkimas – nuolatinė važiavimo sąlyga

Per mėnesį apie 1000 kilometrų numinančio M. Marcinkevičiaus teigimu, siūlymai keisti taisykles taptų nedidelis, tačiau reikšmingas žingsnis siekiant gerinti saugumo situaciją visiems eismo dalyviams. Tiesa, vien to, anot dviračių entuziasto, nepakanka – būtina gerinti pačių dviračių takų infrastruktūrą bei atskirti specialias dviračių juostas nuo bendro eismo.

„Dėl saugumo situacijos Lietuvos keliuose daugelis profesionaliai ar mėgėjiškai pedalus minančiųjų žmonių netgi vengia važinėti pavieniui ir už gerai žinomų trasų ribų. Jie nenori rizikuoti ir iki suplanuoto dviračių maršruto, kur eismas dažniausiai būna mažesnis bei susirenka bendraminčiai dviratininkai, neretai dviratį atsigabena automobiliu. Ši tendencija liūdina, nes dažnas dviratį juk ir renkasi tam, kad nereikėtų važinėti automobiliu“, – pastebi M. Marcinkevičius.

Diskusijos dėl pokyčių – nuo praėjusių metų

Tuo metu draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi, kad diskusijos siekiant keisti pernelyg abstrakčią KET formuluotę dėl dviratininkų lenkimo vyksta ne vienerius metus, tačiau šiemet – įgavo pagreitį.

„Iš esmės visos pusės – tiek dviratininkai, tiek vairuotojai, taip pat Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Kauno savivaldybė palaiko šią idėją bei pripažįsta pakeitimų reikalingumą. 1,5 metro atstumą mūsų užsakymu atliktoje apklausoje kaip optimalų lenkiant dviratininkus įvardina ir 75 proc. automobilių vairuotojų. Dėl to džiugu, kad tikslas keisti Kelių eismo taisykles įgauna pagreitį ir, panašu, kad artimiausiu metu gali virsti realybe. Tikimės, kad jau kitų metų sezoną įsigalios nauja tvarka“, – sako G. Matiukas.

Socialinę iniciatyvą „Pusantro metro“ įgyvendina draudimo įmonė ERGO Lietuvoje kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Dviračių mokykla, Lietuvos dviratininkų bendrija, žurnalu „Auto Bild Lietuva“, Kauno savivaldybe ir „Velomaratono“ atstovais.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

 

 

EN