Įprastai įvykus avarijai jos dalyviams tenka susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, tinkamai užpildyti deklaraciją ir pasirūpinti žalos nustatymu norint gauti draudimo išmoką. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas dalijasi patarimais, kaip vairuotojai turėtų elgtis įvykus avarijai, kad vėliau nekiltų papildomų rūpesčių.
Nesutariant reikia kviesti policiją
Anot G. Matiuko, patekus į eismo įvykį svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai. „Patekus į tokią situaciją pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Taip pat pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį“, – aiškina G. Matiukas.
Dažniausiai avarijos dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir patys užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jei vienas iš dalyvių nesutinka, tokiu atveju, anot draudikų atstovo, būtina kviesti policiją.
„Pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių. Tuomet į eismo įvykio vietą atvykusi policija užpildo specialų aktą ir išduoda pažymas avarijos dalyviams. Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas“, – aiškina G. Matiukas.
Trys būdai nustatyti žalą
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
„Tradiciniais žalos nustatymo metodais vairuotojai naudojasi jau eilę metų. Vis dėlto minėtą procesą apsunkina tai, kad pas specialistus tenka gabenti apgadintą transporto priemonę, o tam kartais prisireikia nuomotis tralą. Tad visas procesas gali užtrukti ilgiau nei norėtumėte“, – teigia G. Matiukas.
Vis dėlto šiems įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta alternatyva. „Pasinaudojus išmaniajam telefonui skirta sistema „ERGO Smart“ galima užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus vos per 10 minučių. Nebereikės vykti pas ekspertus ir rodyti savo apgadintos transporto priemonės, taip sugaižtant daug brangaus laiko“, – sako G. Matiukas.
Anot eksperto, po avarijos klientui pakanka paskambinti į draudimo bendrovės ERGO skambučių centrą ir pranešti apie eismo įvykį. Netrukus į išmanųjį telefoną atsiunčiama speciali nuoroda, kurią spustelėjus ekrane pasirodo konkrečios instrukcijos, kaip pateikti prašymą gauti išmoką už patirtą žalą. Procedūroms atlikti nereikalingos jokios papildomos programėlės ar įrenginio nustatymai.
Kritinės klaidos
Pasak G. Matiuko, dėl eismo įvykio kylanti įtampa kartais iš vėžių išmuša ir patį ramiausią žmogų. Nemaloniose situacijose pasitaiko netgi tokių atvejų, kai dėl streso nukentėjusieji prisiima kaltę ar padaro neapgalvotų veiksmų, kurie apsunkina aplinkybių aiškinimąsi.
„Jei jau taip nutiko, kad patekote į eismo įvykį, toliau svarbu nedaryti grubių klaidų. Net jei sutariama dėl aplinkybių, svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą, į atitinkamas grafas įrašyti, kuris yra kaltininkas, o kuris nukentėjusysis, pasirašyti ir t. t. Atminkite, kad deklaraciją užpildysite tinkamai tik tada, kai aiškiai ir tiksliai suvoksite jos taisykles“, – akcentuoja ekspertas. Kartu G. Matiukas priduria, kad net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis.
Kaip dar vieną iš klaidų draudikų atstovas įvardija skubėjimą susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip dalinai sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus. Pasak G. Matiuko, patraukti automobilius į šoną po incidento derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Be to, patartina pasidaryti ir eismo įvykio nuotraukų, kad turėtumėte įrodymų, jei vėliau kiltų neaiškumų.
„Kartais nutinka ir taip, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms taip iš nukentėjusiojo tapdamas kaltininku ir atvirkščiai. Taip pat bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai. Tokios klaidos gali lemti, kad liksite ne tik su apgadintu automobiliu, bet ir be draudimo išmokos, jei jums tokia numatyta“, – kalba ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudarė 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.