Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.07.10

Dviračiais aplink Lietuvą: geriausi maršrutai ekspertų akimis

Vasara siūlo daugybę įvairių pramogų, tačiau tarp lietuvių pačios populiariausios – kelionės ir poilsis gamtoje. Pastebima, kad vis daugiau gyventojų šias pramogas derina tarpusavyje ir renkasi keliones dviračiais. Lietuvos dviratininkų bendrijos Tarybos nario Pauliaus Bakučio teigimu, dviračių turizmas šalyje populiarėja, o gražių vietų ir kraštovaizdžių, kuriuos galima išvysti minant dviračio pedalus – daugiau nei užtektinai. Patyręs keliautojas ir aktyvus dviratininkas dalinasi įdomiausiais ir geriausiais Lietuvos dviračių maršrutais, kuriuos siūlo išmėginti šią vasarą.

Minančių pedalus būtų daugiau, bet trūksta informacijos

Anot P. Bakučio, Lietuvoje auga ne tik dviratininkų skaičius, bet ir su keliavimu dviračiais susijusių paslaugų pasiūla, atsiranda geresnės galimybės dviračius ir jiems skirtą įrangą išsinuomoti. Vis tik, pasak P. Bakučio, dviračių takų ir aiškiai paženklintų maršrutų infrastruktūra šalyje dar nėra pakankamai išvystyta – trūksta lengvai prieinamos informacijos apie keliavimo dviračiais galimybes bei atitinkamų e-paslaugų.

„Dviračių turizmas šalyje neabejotinai populiarėja. Dviračiu po šalį pakeliauti ir mūsų kraštą tokiu būdu pažinti renkasi ne tik tautiečiai, bet ir Lietuvą į savo maršrutus įtraukiantys užsienio turistai. Vis dažnesnes po Baltijos šalis ir visą Europą keliaujančių dviratininkų užklausas pastebime specializuotose interneto svetainėse. Apie gausėjančias dviratininkų gretas praneša ir viešbučiai bei turizmo centrai“, – pasakoja P. Bakutis.

Be dviračių turizmui bene patraukliausio Lietuvos pajūrio, P. Bakučio teigimu, populiarūs pasirinkimai tokiam keliavimui taip pat yra Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščių regioninis parkas, Dzūkijos nacionalinis parkas ir Neries regioninio parko trasa. Deja, tarp šių parkų ir dviračių maršrutų trūksta jungčių, todėl P. Bakutis viliasi, kad teigiamą postūmį šioje srityje suteiks šiuo metu rengiamas nacionalinis dviračių maršrutų žemėlapis.

Keliaujant dviračiu nepamirškite saugumo

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Asmens ir Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad tokį keliavimo bei poilsio būdą pasirinkę šalies gyventojai ne visada paiso elementarių saugumo reikalavimų.

„Nemažai daliai gyventojų keliavimas dviračiais vis dar atrodo kaip nerūpestinga pramoga, nereikalaujanti nei didesnio pasiruošimo, nei dėmesio saugumui. Vis tik išsiruošus į kelionę dviračiu ar tiesiog nusprendus dieną praleisti minant pedalus, saugumas turėtų tapti svarbiausiu prioritetu. Tad, visų pirma, reikia laikytis kelių eismo taisyklių bei atsakingai vairuoti dviratį“, – sako A. Puodžiūnienė.

Anot  A. Puodžiūnienės, net ir pasirinkus pažintinius maršrutus specialiai tam skirtais dviračių takais, kur kitų eismo dalyvių nėra daug, būtina išlaikyti maksimalią koncentraciją, važiuoti tik techniškai tvarkingais dviračiais, turinčiais patikimus stabdžius, gerai matomus žibintus ir atšvaitus. Važiuojant dviračiu visuomet rekomenduojama dėvėti šalmą, o esant poreikiui ir kitas – kojų ir rankų – apsaugas. Taip pat verta pasirūpinti dviratininko draudimu, kuris apima tris pagrindines rizikas: dviračio praradimą; nelaimingus atsitikimus, kuriuos patiria pats dviratininkas, pavyzdžiui, pargriuvęs ir susižalojęs; civilinę atsakomybę, kai padaroma žala trečiam asmeniui – jo sveikatai ar turtui.

„Išsiruošus į ilgesnės trukmės dviračių žygį, labai svarbu įvertinti savo fizines galimybes numinti ne vieną dešimtį kilometrų. Taip pat reikėtų kiek įmanoma labiau pasiruošti galimiems netikėtumams ir pasiimti būtiniausius daiktus, tačiau jais neapsikrauti. Jei į žygį išsiruošia grupė draugų ar pažįstamų, važiuoti dviračiais galima važiuojamąja dalimi. Šiuo atveju reikia būti itin dėmesingiems, nes keliu dalinamasi su kitomis transporto priemonėmis“, – pasakoja A. Puodžiūnienė.

Pasak draudimo ekspertės, jei į kelionę dviračiais leidžiamasi kartu su vaikais, tai reikėtų iš anksto susitarti dėl taisyklių, kurių bus laikomasi išvykos metu. Pavyzdžiui, jei į kelionę su vaikais vyksta abu tėvai, tai vienas dviračiu galėtų važiuoti priekyje, o kitas – gale. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis vaikų saugumas. Taip pat reikia vadovautis ir Kelių eismo taisyklėse numatytais reikalavimais: vaikams dviratininko šalmas yra privalomas, būtina dėvėti ryškius, šviesą atspindinčius drabužius. Savarankiškai keliauti dviračiu negalintys mažyliai turi būti vežami tam skirtose kėdutėse, jiems taip pat privalomas dviratininko šalmas.

Dviračių maršrutų Lietuvoje rekomendacijos:

Pajūrio dviračių trasa

Kuršių Nerijos nacionalinis parkas – tikras Lietuvos gamtos perlas, kuris geriausiai atsiskleidžia po šį pusiasalį keliaujant dviračiu. Lietuvos pajūriu pasigrožėti galima keliaujant dviračių trasos atkarpa nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos, o pamario gamta džiaugtis leis net 115 km maršrutas nuo pagrindinio šalies uostamiesčio iki Rusnės salos.

Kelionė prasideda keltu iš Klaipėdos į Kuršių neriją. Pasirinkus šį maršrutą, Nidą pasiekti galima asfaltuotu dviračių taku, kuris driekiasi pušynais per visą Kuršių neriją. Iš Nidos galima persikelti laiveliu į Nemuno deltą ir Pamario keliais sugrįžti atgal į Klaipėdą.

Gražutės regioninis parkas

Zarasų ir Ignalinos rajonuose įsikūręs Gražutės regioninis parkas gali pasiūlyti įvairaus ilgio ir pobūdžio dviračių trasų. Pasirinkus didįjį (45 km) arba mažąjį (37 km) Gražutės dviračių trasos žiedą galima grožėtis Gražutės giria, aplankyti piliakalnį, užsukti į ekologinį bitininkystės ūkį bei stabtelėti prie kitų lankytinų parko objektų.

Kairiojo Neries kranto maršrutas

Keliaujant šia – 25 km ilgio – trasa galima išvysti daugybę įdomių gamtos ir kultūros paveldo objektų, pasigrožėti įspūdingomis panoramomis, kurios atsiveria iš netoliese įrengtų apžvalgos bokštelių. Šiame maršrute yra išsidėsčiusios šešios nuolat prižiūrimos poilsio aikštelės, kuriose dviratininkams ypač patogu atsikvėpti.

Sartų regioninis parkas

Miškų ir ežerų kraštovaizdžiu pasigrožėti leis Sartų regioniniu parku besidriekianti dviračių trasa „Tarp Zalvio ir Zalvės“. Šios trasos ilgis – 13 km. Juos įveikiant galima pamatyti Antazavės bažnyčią, dvarą su parku ir muziejumi, Pakačinės piliakalnį, Bradesių ąžuolą, Velikuškių II-ojo piliakalnio „Salą“, supamą Sartų ir Zalvės ežerų, partizanų žemines ir daugelį kitų dėmesio vertų objektų.

Platelių dviračių trasa

Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone, šalia Platelių ežero įrengtas 4 km ilgio Šeirės takas, kuriuo keliaujant galima apžiūrėti Gaudupio pelkę. Tiems, kuriems tokio ilgio trasa – tik apšilimas, gali rinktis pilną – 24 km ilgio Platelių žiedinę trasą, kuri suteikia galimybę aplankyti daugybę įdomių vietų – Šaltojo karo ekspoziciją, Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Plokštinės gamtinį rezervatą, Paplatelės ir Paežerės Rūdaičių rekreacines zonas.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams  apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

 

 

EN