Lietuvoje vis daugiau žmonių skundžiasi įvairiais regos sutrikimais – maždaug kas šeštas šalies gyventojas susiduria su akių problemomis ir tokių atvejų nuolat daugėja. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė teigia, kad kiekvienais metais daugėja ir įmonės klientų, kurie kreipiasi į okulistus dėl regos sutrikimų. Ekspertai primena, kad būtina kasdien rūpintis tinkama akių profilaktika.
Skaičiai kelia nerimą
2017 m. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje įvairiomis akies ir priedinių organų ligomis sirgo kiek daugiau nei 450 tūkst. žmonių. Bene daugiausia diagnozuota toliaregystės ir trumparegystės bei glaukomos atvejų.
ERGO duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių į specialistus dėl regos sutrikimų jau kreipėsi beveik tiek pat žmonių, kiek per visus praėjusius metus. Iš viso klientų medicininėms patikroms, susijusioms su rega, draudimo bendrovė šiemet jau skyrė kiek daugiau nei 184 tūkst. eurų.
„Kiekvienais metais pastebime, kad daugėja regos sutrikimais besiskundžiančių žmonių. Visiškai natūralu, juk vis daugiau laiko praleidžiame ne tik prie kompiuterio, tačiau naršydami internete išmaniaisiais telefonais. Jei darbe daugiau dirbama kompiuteriu, tai išmaniaisiais telefonais naudojamasi tiek darbo metu, tiek ir laisvalaikiu. Itin svarbu nepamiršti pasirūpinti tinkama akių profilaktika – reguliariai atlikti specialus pratimus, pasirūpinti tinkama darbo aplinka“, – kalba A. Kupliauskienė.
Reikalingos pertraukos
Tarp dažniausiai pasitaikančių regos sutrikimų be toliaregystės ar trumparegystės yra astenopija (regėjimo nuovargis), katarakta ir glaukoma. Anot visuomenės sveikatos specialistų, itin dažnai žmones kankina ir akių uždegimas bei sausų akių sindromas, kai sutrinka akių drėkinimo procesas. Pastaruosius sutrikimus įprastai sukelia būtent ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną.
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistų, siekiant užkirsti kelią regos sutrikimams būtina tinkama akių profilaktika. Vienas esminių patarimų nuolat dirbant prie kompiuterio – reguliarios pertraukos. Nerekomenduojama be pertraukos prie kompiuterio praleisti ilgiau nei valandą. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja daryti maždaug 10–15 minučių pertrauką. Pertraukų metu atsitraukti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.
Per šias pertraukas po intensyvaus žiūrėjimo į kompiuterį galima atlikti keletą akių pratimų. Vienas jų – staigiai mirksėti bent 8–10 sekundžių. Taip pat visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja stipriai užsimerkti ir atsimerkti, o šią seką kartoti 5 kartus. Dar vienas pasiūlymas – kelis kartus akis nukreipti į kairę ir dešinę, aukštyn ir žemyn. Be to, akis galima kelis kartus sukti pagal laikrodžio rodyklę ir atvirkščiai.
SMLPC Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistų teigimu, intensyviai žiūrėjus į artimą objektą ypač padeda kelias sekundes žvelgti į tolimus objektus, taip pat kurį laiką galima pabūti tiesiog ramiai užsimerkus. Svarbiausia, kad tuo metu akys būtų atsipalaidavusios.
Vien tik poilsio akims nepakaks
Vis dėlto specialūs pratimai akių nuo regos sutrikimų gali ir neišgelbėti. Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, labai didelę įtaką akių sveikatai daro tinkama mityba. Žmogaus organizmui turėtų netrūkti A, B, E ir C grupės vitaminų, tokių mikroelementų kaip kalis.
Prireikus galima vartoti įvairius vitaminus ar maisto papildus, bet kaip geresnę alternatyvą dažniau rekomenduojama rinktis įvairias daržoves ir vaisius, pavyzdžiui, morkas, mėlynes, linų sėmenų aliejų. Sveikas akis padeda išsaugoti omega-3 riebalų rūgščių turinti žuvis.
Norėdamas išvengti regos sutrikimų, kiekvienas turėtų pasirūpinti ir tinkama darbo aplinka. A. Kupliauskienės teigimu, aplinka turėtų būti tinkamai apšviesta, pats šviesos šaltinis turėtų būti pritvirtintas prie lubų. Prireikus derėtų įsijungti stalinę lempą.
Kompiuterio ekranas neturėtų šviesti ryškiau nei aplinka, nes tai papildomai vargina akis. Kaip dar vieną didžiulę klaidą sveikatos specialistai įvardija darbą kompiuteriu ar telefonu visiškoje tamsoje, mat nuo ekrano į tamsą nukreiptos akys priverčiamos staigiai įsitempti, o tai itin vargina regos organus.
Pastebėjus, kad rega silpsta ar atsiranda kitų sutrikimų, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie atliktų reikalingus tyrimus ir galėtų paskirti atitinkamą gydymą.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudarė 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.