Pasibaigus vasarai, šeimos kelionių sezonas tęsiasi dar mažiausiai porą mėnesių. Šiandieninės sąlygos netrukdo į pirmąją kelionę lėktuvu išvykti su mažyliu ant rankų, vis rečiau stebina ir nepilnamečių skrydžiai pas užsienyje gyvenančius giminaičius ar į mainų programas, kai vykstama be suaugusiųjų palydos. Visgi, saugi ir komfortabili vaiko kelionė nėra vienintelis tėvų rūpestis. Kad būtų išvengta nesklandumų oro uoste, svarbu pasirūpinti tinkamais vaiko kelionės dokumentais.
Gimimo liudijimo neužtenka
Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, dažna tėvų klaida keliaujant lėktuvu su nepilnamečiu yra galvojimas, kad vaiko gimimo liudijimas yra tinkamas kelionės dokumentas. Ekspertė pabrėžia, kad kaip ir kiekvienam suaugusiam asmeniui, nepilnamečiui būtina turėti skrydžiuose validų asmens dokumentą su tinkama galiojimo data.
„Šiuo atveju tai gali būti tik asmens tapatybės kortelė arba pasas, o įprastas gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas. Tuo pačiu tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau, t. y. nuo 2 iki 5 metų“, – sako draudiko atstovė.
Atitinkamai nuo šalies, į kurią vykstama, priklauso ir reikalavimai asmens dokumento galiojimo trukmei. „Štai vykstant į ES valstybes, pasas ar asmens tapatybės kortelė turi galioti dar bent 3 mėnesius nuo kelionės pradžios. Vykstant į kitas šalis, šis terminas gali būti ir 6, ir netgi 12 mėnesių, todėl prieš kelionę derėtų tuo pasidomėti“, – dėsto A. Jusė.
Tėvai taip pat turėtų žinoti, kad jei būnant užsienyje asmens dokumentas nustojo galioti ar dingo, tuomet grįžti į savo šalį galima su Lietuvos Respublikos atstovybėse išduodamu asmens grįžimo pažymėjimu. „Tuo pačiu derėtų pasirūpinti visų kelionės dokumentų kopijomis, savo el. pašto dėžutėje saugoti skenuotas jų versijas. Tai gali palengvinti situaciją asmens dokumento praradimo atveju“, – pataria draudiko atstovė.
Gali prireikti leidimo
A. Jusė primena, kad į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti ir be palydos. Tokiu atveju jam būtina su savimi turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tiesa, kai kurios aviakompanijos taiko individualias taisykles dėl nepilnamečių kelionių lėktuvu, todėl išleidžiant vaiką vieną, derėtų pasidomėti, ar jam apskritai bus leista skristi.
Kiek kitokie reikalavimai taikomi, kai nepilnametis vyksta į ne Šengeno zonos valstybes. „Jei su nepilnamečiu vyksta bent vienas iš tėvų, kito tėvo sutikimo nereikia – tėvams dėl kelionės pakanka susitarti tarpusavyje. Tiesa, jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš lydinčių tėvų, oro uoste gali būti paprašyta vaiko gimimo liudijimo, todėl derėtų jį pasiimti su savimi“, – kalba A. Jusė ir priduria, kad tokiu atveju vertėtų turėti notariškai patvirtintą gimimo liudijimo vertimą. Dokumentų prireiks ir skrendant su įvaikintu vaiku – šiuo atveju pasienio pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus.
Jei už Šengeno zonos ribų su nepilnamečiu vyksta ne tėtis ar mama, o kitas lydintis asmuo, pavyzdžiui, brolis ar senelis, tokiu atveju būtina turėti bent vieno iš tėvų rašytinį notariškai patvirtintą sutikimą. „Tokį dokumentą būtina turėti ir tais atvejais, kai nepilnametis keliauja vienas be palydos“, – pabrėžia draudiko atstovė.
Anot ERGO ekspertės, su vaiku vykstant į šalį, kurioje reikalinga viza, ją privalo turėti ir kartu vykstantis nepilnametis.
Derėtų pasirūpinti ramia kelione
A. Jusė rekomenduoja tėvams atsakingai žiūrėti į atžalų saugumą kelionės metu.
„Kad kelionės metu jaustumėtės ramiau bei išvengtumėte neplanuotų išlaidų, pasirūpinkite vaiko kelionės draudimu. Taip pat vaikui padarykite Europos sveikatos draudimo kortelę. Šią galima išsiimti ligonių kasose“, – kalba draudiko atstovė.
Minėta kortelė patvirtina jų savininkų teisę kitose Europos šalyse gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.
Vykstant į užsienį su mažamečiais vaikais, tėvams taip pat rekomenduojama pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu. „Turint šį draudimą, draudikas atlygins žalą, jei kelionės metu dėl jūsų ar jūsų vaikų netyčinių veiksmų nukentėtų kiti asmenys ar jų turtas“, – aiškina A. Jusė.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.