Naujausių technologijų evangelistai entuziastingai piešia ateities viziją, kurioje autonominiai automobiliai radikaliai pakeis transporto sistemą. Šie pokyčiai transformuos ir kitas susijusias verslo sritis, tokias kaip autotransporto draudimas – tik klausimas kada ir kaip?
„Visgi Roma nebuvo pastatyta per naktį, tad ir robotams teks gerokai paplušėti, kol į jų elektronines „rankas“ žmonės atiduos savo automobilių vairus. Šiandien jau nedaug beliko skeptikų, abejojančių tuo, kad savavaldžiai automobiliai taps kitu transporto srities evoliucijos etapu“, – sako Rimvydas Pocius, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas.
Šiemet Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume pavežėjimo paslaugų bendrovės „Uber“ vadovas Dara Khosrowshani patvirtino tikįs, kad jau po pusantrų metų keliuose važinės pirmieji autonominiai automobiliai – ir tai jau bus nebe bandomieji modeliai. Tokių transporto priemonių bandymus atlieka ne tik šios srities lyderės „Uber“ bei „Google“ įsteigta „Waymo“, neseniai surėmusios ragus teisme dėl neva pavogtų technologinių paslapčių – ambicijų šioje srityje neslepia ir kitos technologijų bendrovės „Apple“, „Intel“ ar „Nvidia“.
Būtų keista, jei į didžiąsias savavaldžių automobilių kūrimo lenktynes neįsitrauktų ir automobilių pramonės lyderės – savo autonominius modelius testuoja „General Motors“, „Ford“, „Toyota“ ir kitos. Rinkos tyrimų bendrovė „Accenture“ atlikusi studiją kartu su Stevenso technologijų institutu, pateikė prognozę, kad 2035-aisiais JAV keliuose važinės apie 23 mln. visiškai autonominių automobilių – dešimtadalis viso šios šalies autoparko.
„Toks staigus technologinis šuolis inicijuos didžiulį socialinį ir ekonominį poslinkį – pasikeis ne tik žmonių vairavimo, ar gal greičiau keliavimo iš taško A į tašką B įpročiai, bet ir automobilių nuosavybės supratimas. Abi šios transformacijos palies transporto priemonių draudikus – dalis draudimo rūšių nebebus reikalingos, tačiau pokyčiai vyks palaipsniui, kas duos laiko adaptacijai ir naujų draudimo rūšių atsiradimui“, – sako R. Pocius.
Kaitos nublokšti – atsakomybė ir nuosavybė
Vienas ryškiausių savavaldžių automobilių privalumų – saugumas. Daugybės tyrimų duomenimis, daugiau nei 90 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl vairuotojų klaidų. Dirbtinio intelekto valdomi automobiliai niekada nebus pavargę, išsiblaškę ar apsvaigę – jų sensoriai ir kompiuterinės smegenys išliks visada budrios. Todėl gali sumažėti eismo įvykių keliuose, tačiau ar mažės ir poreikis drausti automobiliams ar jų keleiviams padarytą žalą – klausimas išlieka atviras.
Savavaldžių transporto priemonių revoliucija pakeis ir krovinių vežėjų sritį. Prieš kelis mėnesius bendrovės „Tesla“ pristatytas „savarankiškas“ sunkvežimis sukėlė didžiulį srities profesionalų susidomėjimą, tad šioje srityje transformacija vyks greičiau nei lengvųjų automobilių srityje.
„Kitas ryškus pokytis, ateisiantis kartu su visiškai autonominiais automobiliais – prognozuojama, kad nebebus prasmės turėti nuosavą automobilį. Jau šiandien pasaulyje pastebima tendencija, kai mažėja poreikis turėti nuosavą transporto priemonę, ypač tarp jaunesnės kartos žmonių. Todėl dauguma aukščiau paminėtų bendrovių ateityje turės ištisas savavaldžių transporto priemonių armadas. Kiekvienas norintis kažkur nuvykti žmogus galės išmaniuoju telefonu išsikviesti autonominį automobilį, kuris ir nuveš ten, kur reikia“, – sako draudimo ekspertas.
Tokia sistema leis išvengti spūsčių keliuose, nes šias armadas valdys save apmokantys dirbtinio intelekto algoritmai, kurie subalansuos transporto priemonių srautus taip, kad niekur nesusidarytų kamščiai. „Tai reiškia, kad rizikos draudimas nuo galutinių vartotojų, kurie taps paprasčiausiais keleiviais, bus perkeltas ant bendrovių, kurioms priklausys dirbtinio intelekto valdomi autoparkai, pečių. Taip pat atsakomybė bei draudimo pareiga teks savavaldžių automobilių gamintojoms bei juos valdančių algoritmų kūrėjams“, – sako R. Pocius.
Pakankamai laiko naujoms galimybėms
Nors tokios ateities vizijos iš pirmo žvilgsnio piešia draudimo bendrovėms gan niūrią ateitį, taip iš tiesų nėra. „Pirmiausiai, kad ir kaip šviesiai entuziastai pieštų ateitį, pokyčiai ateis palaipsniui. Savavaldžių automobilių savarankiškumo spektras skirstomas į šešias stadijas – nulinė žymi visiškai žmogaus valdomus, o penktoji – visiškai savarankiškus automobilius. Šiandien aktyviai judame link pirmos stadijos, kur kai kurios automobilių funkcijos yra automatizuotos“, – sako R. Pocius.
Antrojoje stadijoje bent dvi valdymo funkcijos, tokios kaip stabdymas ar greičio kontrolė, bus visiškai automatinės. Trečiojoje bei ketvirtojoje stadijose automobiliai bus beveik visiškai automatizuoti, tačiau jiems vis tiek bus būtinas vairuotojas, stebintis situaciją kelyje ir galintis bet kuriuo momentu perimti valdymą. O štai penktoji stadija reiškia visiškai savarankiškas transporto priemones, kurioms nereikės vairuotojų, kas reiškia, kad jose nebus jokių valdymo įtaisų – vairų, akseleratoriaus ar stabdžių pedalų.
„Tai reiškia, kad perėjimas vyks palaipsniui ir kol savavaldžių automobilių valdymui bus būtinas žmogaus įsikišimas, tol civilinės atsakomybės draudimo poreikis išliks. Žinoma, atsakomybė ilgainiui pasidalins tarp vis mažiau kontrolės turinčių vairuotojų ir vis daugiau galios įgaunančių algoritmų bei juos kuriančių bendrovių“ – sako draudimo ekspertas.
Dar daugiau, keliuose ilgą laiką – tikėtina net iki 2050-ųjų – važinės įvairaus autonomiškumo lygmens automobiliai, tad galimai incidentų keliuose rizika gali net padidėti. Taip pat, pasak R. Pociaus, sunku prognozuoti, kaip vystysis savavaldžių automobilių algoritmai – kol kas visos didžiosios bendrovės skuba kurti savo programinę įrangą. Tokia technologijų fragmentacija taip pat gali atnešti padidintą riziką, kas sukurtų naujų draudimo paslaugų poreikį.
Visgi ryškiausia ateities tendencija, anot draudimo eksperto, transporto draudimo srityje – draudimo paslaugų slinktis nuo konkrečių automobilių ar vairuotojų atsakomybės draudimo prie IT sistemų, valdančių savavaldžius automobilius draudimo. „Kibernetiniai nusikaltėliai ar tiesiog programinės klaidos sukurs didžiausią riziką tokioms sistemoms, ypač tada, kai didelės dalies šalių automobilių parkai priklausys keliolikai privačių kompanijų. Tokių bendrovių ar jų partnerių serveriuose veikiantis dirbtinis intelektas, valdantis automobilius, saugos didžiulį kiekį informacijos apie keleivius ir įmones. Tai sukurs riziką tiek pavieniams įsilaužimams, tiek masinėms atakoms, kurios gali išvesti iš rikiuotės dalį valstybės transporto sistemos“, – sako R. Pocius.
Be to, atsiras poreikis drausti ne tik pačius duomenis, bet ir įrangą – savavaldžiuose automobiliuose bus apstu įvairiausių jutiklių bei informaciją apdorojančių sistemų. Tad keleivių saugumas priklausys nuo šių komponentų sklandaus veikimo, nuo spartaus duomenų perdavimo į centrines valdymo sistemas bei greito grįžtamojo ryšio. Tokių sudėtingų sistemų negalės sukurti ir prižiūrėti viena įmonė – skirtingų elementų gamybą, priežiūrą bei užprogramavimą atliks skirtingos bendrovės. Anot draudimo eksperto, dėl to atsiras naujos rizikos, kurių šiandien neįmanoma prognozuoti. Tad draudimas nuo kibernetinių grėsmių taps viena svarbiausių ir daugiausiai pajamų draudimo bendrovėms nešančių sričių.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.