Nors Lietuvoje, kaip ir absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos valstybių, vagysčių iš gyvenamųjų patalpų mažėja, statistika vis dar skaudi – šiemet užfiksuota jau daugiau kaip tūkstantis panašių nusikaltimų. Stebint situaciją verta užduoti klausimą – kaip atrodo vagystė iš aukų perspektyvos ir kokią psichologinę žalą toks nusikaltimas kelia?
Pirmos sureaguoja emocijos
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žemėlapiu, nuo 2019 m. pradžios iki birželio vidurio Lietuvoje įvykdyta kiek daugiau nei 1200 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, o daugiausiai sostinėje Vilniuje (286 atvejai).
Psichologė Daiva Balčiūnienė teigia, kad mūsų reakcija susidūrus su tokiu nusikaltimu priklauso nuo žalos dydžio, tačiau dar svarbiau tai, kaip jaučiamės praradę savo privačios erdvės neliečiamumą.
„Visų pirma, žmogų ištinka šokas, tada eina trumpas neigimo etapas, peraugantis į pyktį. Ilgiausiai išsilaikanti vagystę patyrusių žmonių emocija yra bejėgiškumo jausmas – saugumas mums yra vienas iš pamatinių poreikių ir jo netekimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Natūraliai apima mintys, jog kažkas tai suplanavo, kažkas sekė ir žinojo, kada namai bus tušti – tai visiškas privačios erdvės išniekinimas“, – vertina specialistė.
Anot jos, vagystę mums be galo sunku vertinti šaltu protu – dažniausiai net ir po kiek laiko vos pagalvojus apie šiuos įvykius viršų ima emocijos.
„Žmogaus reakcija ir pagalba, kurios jam reikia, priklauso nuo daugelio faktorių, bet turbūt sunkiausia susitaikyti, kai netenki sentimentalią vertę turinčio daikto, pavyzdžiui, jei iš tavęs pavagiami mamos palikti žiedai. Jų finansinė vertė galbūt nėra didelė, bet emociškai jie neįkainojami ir todėl susitaikyti su jų praradimu daug sunkiau“, – teigia D. Balčiūnienė.
Tyko savo grobio
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, vagystės iš gyvenamųjų patalpų finansinė žala gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
„Verta pastebėti, kad panašus vagysčių skaičius fiksuojamas visais metų laikais. Dažniausiai vagišiai darbuojasi, kai žmonės keliauja ir palieka namus tuščius. Jei anksčiau lietuviai dažniau atostogaudavo vasarą, tai dabar renkasi poilsį įvairiais metų laikais. Tad kintančius atostogų įpročius atspindi ir vagysčių iš būsto statistika. Vis dėlto galima įžvelgti ir teigiamų faktų – Europos Sąjungoje nuo 2012 iki 2016 metų vagysčių sumažėjo 24 proc., tai reikėtų iš dalies sieti su didesniu žmonių sąmoningumu ir investavimu į apsaugos sistemas“, – analizuoja Inga Žvirblytė, ERGO Lietuvoje turto draudimo vyr. ekspertė.
Pasak I. Žvirblytės, vagišiai taikosi tiek į butus, tiek į nuosavus namus ar kotedžus. „Įprastai ilgapirščiai ruošiasi vagystei ir kurį laiką stebi bei analizuoja turto savininko įpročius ar net socialinius tinklus. Verta atkreipti dėmesį, kad pasiruošusiems vagims pakanka vos kelių minučių, kad patektų į patalpą ir iš jos dingtų nepastebėti kartu su vertingu grobiu“, – sako I. Žvirblytė.
Vagys dažnai taikosi į lengvai gabenamus nedidelius daiktus, kurių vertė didelė – grynieji pinigai, papuošalai, kompiuteriai, telefonai, laikrodžiai ir pan.
Kartūs prisiminimai neapleidžia iki šiol
Prieš keletą metų grįžęs namo vilnietis Vaidas rado apvogtą savo butą. Pavogta turto už daugiau kaip 3000 eurų, tačiau antrindamas psichologei jis teigia, kad ilgiausiai galvojo ne apie pinigus.
„Kas nutiko, pamatėme grįžę po ilgojo savaitgalio. Lygiai tą patį išgyveno ir kitas butas toje pačioje laiptinėje. Pirma reakcija buvo labai didelis pyktis ir noras kažkaip keršyti. Tuomet pradedi skaičiuoti pinigus, kuriuos praradai. Po kiek laiko draudimas padengia žalą, bet pats jausmas nepraeina, nes tokio dalyko kaip kompiuteryje turėtos nuotraukos niekas juk nesugrąžins. Laimė, mus apvogęs žmogus, atrodo, ieškojo tik kelių brangiausių daiktų – televizorių ir ekranų, o mažesnius, nepakeičiamus dalykus paliko“, – dalinasi Vaidas.
Ragina neužsidaryti savyje
Vaidas pasakoja, kad po įvykio kuo greičiau investavo į patikimesnę namų apsaugą, bet net ir tai saugiau pasijausti padėjo ne iškart: „Sunkiausia buvo įtikinti save, kad tikimybė, jog tai pasikartos, labai maža. Turiu du vaikus ir ne vieną mėnesį po vagystės jaudinausi – o kas, jeigu kažkas tokio atsitiktų, kol esame namie? Supranti, kad baimė neracionali, bet emociškai savęs neįtikini.“
Psichologė D. Balčiūnienė pastebi, kad retais atvejais noras garantuoti namų saugumą gali peraugti net į tam tikrą maniją – žmogus pradeda kompulsiškai tikrinti, ar uždaryti langai, ar užrakintos durys ir t. t.
„Kaip ir po kitų trauminių patirčių, po vagystės žmogus turi kalbėtis su kitais, reikšti savo emocijas, neužsidaryti savyje. Kadangi išprovokuojama stipri emocinė reakcija, susijusi su saugumo ir privatumo pažeidimu, natūralu, kad kurį laiką aplinka matoma itin negatyviai, atrodo, kad visas pasaulis pilnas nusikaltėlių ir vagių. Svarbu neleisti šiam jausmui pernelyg išaugti ir tapti norma“, – pataria psichologė.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.