Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.01.19

Pradėkime nuo savęs: ko reikia pėsčiųjų saugumui užtikrinti

Per metus žuvusiųjų skaičius šalies keliuose išliko nepakitęs. Pernai šalies keliuose gyvybių iš viso neteko 192 eismo dalyviai, iš kurių 68 – pėstieji. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad nemažai eismo įvykių, kurių metu nukenčia žmonės, įvyksta tamsiuoju paros metu. Ekspertai teigia, kad tokių nelaimių būtų galima išvengti, jei eismo dalyviai paisytų elementaraus saugumo, o pėstieji dažniau naudotųatšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus.

Laiko gali nepakakti

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2017 metais pėstieji sudarė antrą pagal žuvusių žmonių skaičių eismo dalyvių kategoriją. Pėsčiųjų perėja – tai vieta, kur kasmet nukenčia daugiau nei pusė pėsčiųjų. Ne ką mažiau incidentų įvyko tamsiuoju paros metu neapšviestuose užmiesčių keliuose.

„Svarbiausias dalykas, lemiantis pėsčiųjų saugumą, yra tai, kad kitiems eismo dalyviams, t. y. vairuotojams, trūksta suvokimo, jog ir pėstieji dalyvauja viešajame eisme. Kita vertus, ir patys vairuotojai turėtų suprasti, kad jie tam tikrais momentais tampa pėsčiaisiais. Trūksta abipusio supratimo, bendravimo, pagarbos ir atsakomybės pasidalijimo, o tai yra lemiamas veiksnys, kodėl tiek daug eismo įvykiuose nukenčia pėsčiųjų“, – tvirtina LKPT viršininkas Vytautas Grašys.

V. Grašys pastebi, kad pėstieji yra nepakankamai atsakingi ir nenaudoja atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų tamsiuoju paros metu. Policija žada imtis ryžtingų veiksmų siekiant didinti pėsčiųjų ir vairuotojų sąmoningumą eismo saugumo atžvilgiu.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas įsitikinęs, kad pėstieji keliuose nukentėtų rečiau, jei jie kartu su vairuotojais suvoktų saugaus eismo subtilybes tamsiuoju paros metu. Anot eksperto, tarp eismo dalyvių vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog visi pėstieji yra matomi iš toli, o vairuotojai spės laiku atlikti saugų manevrą.

Statistika rodo, jog 5 sekundės yra laiko tarpas, per kurį automobilis gali nuvažiuoti maždaug 85 metrus, iš kurių 40 metrų sudaro laikas nuo pėsčiojo pastebėjimo iki stabdymo pradžios. Kiti 45 metrai yra reikalingi automobiliui sustoti.

Pamiršta gyvybę gelbstintį „menkniekį“

Pėstiesiems nuolat akcentuojama, kad kelyje svarbiausia – būti atsakingiems, žinoti savo pareigas pagal KET ir teisingai nešioti atšvaitą tamsiuoju paros metu. Visgi, nors policija daug metų nemokamai dalija atšvaitus, jie dažnai atgula į spintą, stalčių ar rankinę. LKPT viršininkas pastebi, kad toks elgesys yra neatsakingas ir dalijasi įžvalgomis.

„Pėstieji atšvaitus gauna nemokamai, galbūt tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ne visada juos segi. Jei policija atšvaitus nustotų dalinti ir skatintų gyventojus juos įsigyti, gal tada pėstieji kitaip tą atšvaitą vertintų, dažniau jį nešiotų, nepamestų“, – svarsto V. Grašys.

Tuo metu draudimo ekspertas akcentuoja atšvaitų turėjimo svarbą ir primena, kad jis būtų tvirtinamas teisingai, reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių: „Pirma, tvirtinant juostinį atšvaitą, jį reikėtų dėti aukščiau riešo ant dešinės rankos. Antra, ant kojos juostinis atšvaitas tvirtinamas dešinės blauzdos srityje. Trečia, pakabinamas atšvaitas segamas į palto ar striukės dešinę kišenę ir išimamas būnant lauke – toks atšvaitas turi švytėti žmogaus kelių aukštyje“.

Tamsiuoju paros metu, neturint atšvaito, pėstieji privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba neštis šviečiantį žibintą. Laikantis šių nurodymų, tikimybė išvengti traumų ir sužeidimų iškart padidėja kelis kartus. Pėstieji taip pat turi įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės, eidami per kelią nedelsti ir nestoviniuoti, nebėgti per važiuojamąją kelio dalį, nesinaudoti mobiliaisiais telefonais ir nerašyti žinučių. Nelaimių sumažėtų ir tada, jei pėstieji paisytų taisyklių, nekirstų važiuojamosios kelio dalies perlipdami per kelio atitvarus arba eidami per skiriamąją juostą.

Trūksta elementaraus supratimo

Tiek A. Pilčicas, tiek V. Grašys pripažįsta, kad pėsčiųjų saugumas daugeliu atvejų priklauso nuo vairuotojų elgesio ir sąmoningumo, esą šie neretai jaučiasi pranašesni prieš pėsčiuosius.

„Vairuotojai visada turi sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti per pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius, neviršyti saugaus greičio. Važiuodami atbuli, vairuotojai visada turi duoti kelią pėstiesiems, taip pat praleisti pėsčiuosius besikertančiose pėsčiųjų sankryžose, sukdami į kairę arba dešinę, kur yra papildomos šviesoforo rodyklės kryptys“, – primena A. Pilčicas.

Dar viena dažna vairuotojų klaida – sustojus ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, vairuotojas nesulėtina greičio ir nesustoja prieš pėsčiųjų perėją. „Tai itin dažna nelaimių priežastis, kurios galima išvengti. Tačiau prie to gerokai prisideda ir tokios vairuotojų klaidos, kuomet nesilaikoma kelių eismo taisyklių ar pervertinami vairavimo įgūdžiai. Ką jau bekalbėti apie tai, kad pamirštama parodyti posūkio signalo, nekreipiama dėmesio į kelio ženklus ir galimas kliūtis“, – priduria draudimo ekspertas.

Todėl visiems vairuotojams yra būtina nuolat žiūrėti į priekį, dairytis ir iš anksto numatyti, kaip reikėtų manevruoti. Esant prastam matomumui, smarkiam vėjui ar audrai vairuotojai visada turi važiuoti lėčiau ir įjungti atitinkamus žibintus. Kad pėstieji ir vairuotojai laikytųsi savo pareigų, kelių policija žada akylai stebėti ne tik šių, bet ir visų eismo dalyvių elgesį kelyje. „Mes norime maksimaliai paveikti žmonių sąmoningumą, tačiau mūsų tikslas nėra tik bausti. Kelių policijos pareigūnai siekia skatinti eismo dalyvių sąmoningumą ir supratimą, kad kiekvienas eisme turime būti saugus ir atsakingas“, – kalba LKPT viršininkas V. Grašys.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.

EN