Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.01.09

Per metus sumažėjo automobilių dalių vagysčių, tačiau išaugo nuostoliai

Savo nusikalstamo amato neatsisakantys ilgapirščiai lietuviams vis dar kelia galvos skausmą. Policijos suvestinėse kone kiekvieną dieną galima rasti bent po keletą įrašų apie viename ar kitame šalies mieste apvogtą ar nuvarytą transporto priemonę. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, pernai Lietuvoje dėl vagių padarytos žalos buvo užfiksuota beveik 500 klientų pranešimų. Nors ši statistika, lyginant su 2016 metais, yra kiek geresnė, tačiau dėl brangstančių detalių, įrangos bei remonto paslaugų nukentėjusiems klientams praėjusiais metais išmokėta bent 45 tūkst. eurų daugiau išmokų.

Taikosi į „turtingus“ automobilius

Kaip pasakoja R. Bieliauskas, mados tarp vagių pastaraisiais metais nesikeičia – jie didžiausią dėmesį kreipia į transporto priemones, aprūpintas geresne komplektacija ir turinčias daugiau įvairios elektronikos, kurią galima išmontuoti per trumpą laiką.

„Pastaruosius keletą metų pastebime, jog gauname vis daugiau pranešimų apie multimedijos ar navigacijos įrangos vagystes. Tiems, kas puikiai išmano savo amatą, tai tampa ganėtinai lengvu, tačiau ypač vertingu grobiu. Bent šiek tiek naujesniame automobilyje sumontuota multimedijos įranga gali kainuoti 2-3 tūkstančius eurų ar dar daugiau, o juodojoje rinkoje tai yra ypač paklausi prekė“, – teigia draudimo ekspertas.

ERGO statistika rodo, jog vagių dėmesį labiausiai traukia tų markių automobiliai, kurių šalyje registruota daugiausiai.

Vagių taikiniu neretai tampa ir prabangūs automobiliai. „Jei rinkoje yra paklausa, tai gatvėje vagišiams tikrai yra pakankama pasiūla. Kas specializuojasi šioje srityje, gali apšvarinti bet kurį automobilį, nepriklausomai nuo jo kainos. Užtenka poros minučių, kad brangi multimedijos ar navigacijos įranga, bamperiuose sumontuoti parkavimo jutikliai, veidrodėliai ar žibintai atsidurtų vagių rankose. O jei neturi kasko, tada belieka tik kaltinti save“, – sako R. Bieliauskas.

Atbaido pažangios apsaugos sistemos

Remiantis ERGO duomenimis, pernai kasko savo transporto priemones apdraudę klientai nuo vagių nukentėjo beveik 500 kartų. 2016 metais buvo gauti 543 pranešimai.

Draudimo eksperto teigimu, prie sumažėjusio vagysčių skaičiaus nemažai prisideda ir policijos pareigūnai. Tačiau kaip dar vieną iš priežasčių R. Bieliauskas įvardija ir lietuvių sąmoningumą, kadangi jie neapsiriboja vien tik kasko, o vis dažniau investuoja į pažangias automobilių apsaugos technologijas.

Tarp populiariausių apsaugos priemonių R. Bieliauskas įvardija sekimo ir vietos nustatymo sistemas bei imobilizatorius. „Šiandien išmaniosios technologijos iš tiesų leidžia labai daug. Kartais tereikia vadinamojo imobilizatoriaus, kuris blokuoja variklio veikimą, jei nėra išjungta apsauga, ir automobilio užvesti nepavyks. Tuo pačiu kitų sistemų pagalba savo telefone galime matyti, kur yra automobilis, kada yra atidarytos jo durys ir panašiai. Kai kurios apsaugos sistemos gali suprasti, kada automobiliu važiuojame ne mes, o vagys, bei iš karto pasiųsti signalą apsaugos centrui. Netgi pakanka keletos mygtukų paspaudimų, kad automobilis tiesiog būtų užgesintas per atstumą“, – vardija R. Bieliauskas.

Draudimo ekspertas pripažįsta, jog vieno sprendimo, kuris 100 proc. apsaugotų nuo vagių, nėra, tačiau papildoma apsauga gali bent iš dalies sumažinti ilgapirščių norą pasikėsinti į transporto priemonę.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.

EN