Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2020.05.04

Keliuose – vis daugiau nelauktų „eismo dalyvių“: ką daryti susidūrus su gyvūnu?

Šylant orams, o šalyje toliau galiojant karantinui, vis daugiau gyventojų savaitgaliais ir kitomis dienomis nusprendžia bent trumpam iš miesto pabėgti į gamtą ar užmiesčio sodybas. Žmonių keliai tokiais atvejais neretai susikerta su vis intensyvėjančios pavasarinės gyvūnų migracijos maršrutais. Draudikai perspėja, kad gegužė išsiskiria gyvūnų aktyvumu, o šį mėnesį paprastai būna fiksuojama daugiausiai susidūrimų su miško gyventojais.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pažymi, kad susidūrimų su gyvūnais paprastai pradeda daugėti jau balandį, tačiau šiemet šis mėnuo buvo ramesnis dėl karantino metu sumažėjusio eismo intensyvumo. Lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, šiemet susidūrimų su gyvūnais buvo fiksuota kone dvigubai mažiau. Vis tik R. Bieliauskas ragina neprarasti budrumo, nes gegužė – intensyviausias pavasarinės gyvūnų migracijos laikotarpis.

„Įpusėjus pavasariui gyventojai, išsiilgę gamtos, skuba į užmiestį pasimėgauti pirmąja šiluma. Šiemet, kai galimybių pramogauti mieste dėl karantino yra mažiau, ši tendencija tik dar labiau išryškės. Primename vairuotojams, kad šiuo metų laiku būtų itin atidūs – ypatingai važiuodami apie gyvūnų pavojų įspėjančiais kelio ženklais pažymėtuose ruožuose, taip pat tamsiuoju paros metu“, – sako R. Bieliauskas.

R. Bieliauskas pabrėžia – saugus greitis ir atstumo nuo kitų transporto priemonių laikymasis padėtų išvengti daugybės eismo įvykių, nutinkančių užmiesčio keliuose.

„Pasitaiko tokių atvejų, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė į kelią įšokus gyvūnui spėja sustabdyti, tačiau važiuojančios jai iš paskos – ne. Saugus eismas, gerai veikiantys stabdžiai ir gerą matomumą tamsiuoju paros metu užtikrinantys žibintai – itin svarbūs. Pastebėjus į kelią išbėgusį gyvūną ar jų būrį, reikėtų sustojus ir įsijungus avarinius signalus palaukti, kol jie iš važiuojamosios dalies pasišalins. Nebandykite gyvūnų apvažiuoti ar jų paskubinti garsiniu signalu. Dėl tokių veiksmų situacija gali tapti tik pavojingesnė“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Pasak draudikų atstovo, dažniausi Lietuvoje yra automobilių susidūrimai su stirnomis. Pavojingiausi ir daugiausiai žalos pridaro susidūrimai su stambiais miško gyvūnais – briedžiais. Dėl savo sudėjimo žvėrys gali visu svoriu kristi į automobilio saloną pro priekinį stiklą, rimtai sužaloti keleivius, sukelti grėsmę jų gyvybėms. Vis tik net ir susidūrimai su smulkiais miško žvėreliais, R. Bieliausko teigimu, gali pridaryti nemenkų nuostolių.

R. Bieliausko teigimu, vidutinė bendrovės fiksuojama žala, kurią patiria vairuotojai susidūrę su laukiniais gyvūnais, siekia daugiau kaip 1700 eurų. Šiemet bendra užfiksuotų žalų suma – beveik 180 tūkst. eurų.

„Kartais susidūrimo metu automobiliui padaryta žala gali neatrodyti labai didelė – smulkus įlenkimas, įbrėžimas ar žibinto gaubto įtrūkimas. Vis tik automobilį apžiūrėjus meistrams neretai paaiškėja, kad realūs nuostoliai yra gerokai didesni. Pavyzdžiui, susidūrimo metu net ir nestipriai įskilus žibinto gaubtui, gali tekti keisti visą LED žibintą, o tai gali kainuoti pusantro tūkstančio eurų ir daugiau. Panaši situacija ištinka ir prireikus keisti naujesnių automobilių apdailos bei apsaugos detales, kurios įprastai – brangesnės“, – sako R. Bieliauskas.

Dėl to R. Bieliauskas visais atvejais susidūrus su gyvūnu rekomenduoja kviesti policiją. Tokiu būdu išvengiama nesusipratimų, įvykis yra tinkamai užregistruojamas, o kasko draudimas gali atlyginti patirtus nuostolius. Be to, tai leidžia deramai pasirūpinti ir galimai sužeistu gyvūnu, kurio paprasčiausiai palikti kankintis šalikelėje taip pat negalima.


ERGO Baltijos šalyse


ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN