Šylant orams vis dažniau po Lietuvą keliauja ne tik žmonės, bet ir laukiniai gyvūnai. Retsykiais jų keliai susikerta, o šios akistatos baigiasi skaudžiomis avarijomis. Lietuvos kelių policijos tarnyba kasmet skaičiuoja bent po kelis tūkstančius atvejų, kai žvėrys sukelia eismo įvykius. Savo ruožtu draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėjant laukinių gyvūnų, pastarieji kelią pastoja net ir didmiesčių gatvėse.
Tendencijos neraminančios
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 m. iš viso fiksuota 2809 eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės. 2 proc. visų incidentų, kai žuvo žmonės, nulėmė būtent susidūrimai su gyvūnais. Savo ruožtu R. Bieliauskas teigia taip pat pastebintis, kad laukinių žvėrių sukeliamų eismo įvykių problema šalyje išlieka aktuali.
„2020 ir 2021 metais atitinkamai sulaukėme 530 bei 554 pranešimų apie mūsų klientų susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Šiemet per pirmąjį ketvirtį taip pat tokių nelaimių neišvengta – dėl žvėrių kaltės sukeltų eismo įvykių užfiksavome 118“, – situaciją apibūdina draudiko atstovas.
Anot jo, 2020 m. vidutinė klientų patirta žala po susidūrimo su žvėrimis siekė 1930 eurų, pernai – beveik 1800 eurų, o šiemet per pirmąjį ketvirtį – apie 1500 eurų. Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius draudimo bendrovės išmokos klientams ir rezervai sudarė 177,3 tūkst. eurų sumą.
„Nors vidutinė patiriama žala susidūrus su laukiniu gyvūnu kasmet palaipsniui mažėja, bet tuo pačiu augantis tokio tipo incidentų skaičius keliuose išties kelia nerimą. Be abejo, pastarąją tendenciją galima sieti su tuo, jog laukinių gyvūnų populiacija mūsų gamtoje auga, tad akistatos su automobiliais neišvengiamai įvyksta vis dažniau“, – pažymi R. Bieliauskas.
Laukiniai gyvūnai – net ir Vilniaus centre
Įsibėgėjant pavasariui kone kiekvieną parą Lietuvoje fiksuojama bent po kelis ar netgi keliolika atvejų, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai.
Štai visai neseniai Kaišiadorių rajone automobilio „Audi“ vairuotojas, vengdamas susidurti su į gatvę staiga išbėgusiu laukiniu žvėrimi, nuvažiavo nuo kelio. O kovo pabaigoje Rokiškio rajone briedis pastojo kelią greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Šio incidento metu nukentėjo vairuotojas ir keleivė.
„Tai tik keletas pavyzdžių iš daugelio, įrodančių, kad vairuotojų akistatos kelyje su laukiniais gyvūnais įvyksta nuolat. Tiesą sakant, šiandien jau netgi nereiktų nustebti žvėrį pastebėjus miestų gatvėse. Tarp vairuotojų populiariose socialinių tinklų grupėse netrūksta įrašų su perspėjimais, kad briedžiai ar stirnos buvo pastebėti vidury Vilniaus, Klaipėdos ar kito Lietuvos miesto“, – teigia R. Bieliauskas.
Tuo pačiu jis prisimena ir ne vieną atvejį, kai miestuose vairuotojams nepavyko išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis vidury baltos dienos. „Šiandien išvažiavus į gatvę jau svarbu stebėti ne tik kitas transporto priemones, el. paspirtukų vairuotojus, dviratininkus ar pėsčiuosius, bet ir laukinius žvėris. Tikrai negalime atmesti, kad jie vairuotojams kels riziką mieste vis dažniau“, – perspėja draudimo ekspertas.
Svarbus dėmesys aplinkai
Nors įprastai pavasaris ir ruduo yra išskiriami kaip sezonai, kuomet laukiniai žvėrys linkę migruoti, šiandien juos keliuose sutikti galima ištisus metus. Atsižvelgdamas į tai, R. Bieliauskas vairuotojams ypač miškingose vietovėse už vairo pataria būti itin budriems bei rinktis saugų greitį.
„Tai yra dvi sąlygos, kurios gali padėti išvengti aukų ir netgi apskritai kontakto su gyvūnu. Ypač auštant bei temstant suintensyvėja žvėrių migravimas, tad tuo metu padidėja susidūrimų rizika. Todėl vairuotojai turėtų koncentruotis tik į vairavimą, atidžiai stebėti aplinką bei rinktis ne maksimalų leistiną, tačiau saugų greitį“, – pataria draudimo bendrovės ERGO atstovas.
R. Bieliausko teigimu, apie galimą laukinių gyvūnų pavojų įprastai įspėja kelio ženklai, daug kur yra įrengtos apsauginės tvoros. Visgi, jei kelią pastoja žvėris, svarbiausia, kiek tai įmanoma, nepanikuoti ir priimti sprendimą atsižvelgus į aplinkybes.
„Pagrindinis patarimas būtų tiesiog staigiai stabdyti – šiuolaikinės automobilio saugumo sistemos tam ir sukurtos, kad gelbėtų panašiais atvejais. O tam, kad aplinkybes galėtumėte laiku įvertinti ir priimti atitinkamą sprendimą, reikia išlaikyti maksimalią koncentraciją ir paisyti saugaus greičio“, – pažymi draudiko atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.