Artėjant Naujiesiems metams dažnas nori paįvairinti savo šventę pirotechnikos gaminiais. Vieni žmonės švenčia namuose, kiti eina į masinius renginius, treti – išvyksta svetur, tačiau niekur neapseinama be fejerverkų. Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje kiekvienais metais fiksuoja bent keletą įvykių, kai dėl neatsargaus elgesio su pirotechnikos gaminiais nukentėjo asmenys ir jų turtas. Tai patvirtina ir priešgaisrinės apsaugos specialistai, kurie pataria, kaip galima išvengti nelaimių Naujųjų metų vakarą.
Padaugėja sužalojimų
Kasmet artėjant žiemos šventėms, vis didesnį rūpestį kelia prekyba pirotechnikos priemonėmis bei netinkami jų panaudojimo būdai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet iki gruodžio 15 dienos dėl pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklių pažeidimo Lietuvoje kilo 4 gaisrai. Tuo tarpu praėjusiais metais iš viso užfiksuotas tik vienas fejerverkų sprogimo sukeltas gaisras.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad pirotechnikos sprogimų sužalotų asmenų gerokai padaugėja šventiniu laikotarpiu. Draudimo bendrovė ERGO pernai užfiksavo 5 draudžiamuosius įvykius, kuriuos sukėlė petardos. Jų metu buvo išmokėta šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų patirtiems nuostoliams atlyginti.
Kokiais atvejais atlygina draudimas?
A. Pilčicas įspėja, kad neatsargiai elgiantis su fejerverkais, petardomis ir kitais pirotechnikos gaminiais, pavojus kyla ne tik gyventojų turtui, bet ir jų sveikatai.
„Didžiausi sužalojimai patiriami pirotechnikos gaminiui sprogus rankoje. Šiandien turime vieną atvejį, kai garaže besitvarkiusio žmogaus rankose sprogo petarda ir jam buvo nutraukti rankos pirštai. Siekiant išvengti tokių skaudžių nelaimių, reikia ypač atsargiai elgtis su įvairiais fejerverkais ar petardomis bei apdrausti savo sveikatą. Pavyzdžiui, jei žmogus yra apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų, užtenka žalos fakto ir tuomet draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui sumokama pagal sužalojimo lentelę“, –pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo eksperto teigimu, jei žmonės leidžia fejerverkus viešoje vietoje, visada egzistuoja didelė rizika sužaloti aplinkinius.
„Esame turėję atvejų, kuomet žmogus, leisdamas fejerverkus naujametinę naktį, apgadino kaimyno namo fasadą. Tokiu atveju, padengti nuostolius padėjo asmens civilinės atsakomybės draudimas. Jei petarda įkristų į kaimyno balkoną ir nuo sprogimo dužtų jo stiklai, žala būtų atlyginama pagal gyventojų turto draudimo taisykles. Jei leisdamas fejerverką asmuo apgadins kieme stovintį automobilį, nuostoliai bus atlyginti pagal automobilio kasko sutartį ir išieškoti iš žalą padariusio asmens. Visais atvejais rekomenduojama pranešti policijai apie tokio tipo žalas“, –sako A. Pilčicas.
Primena: svarbu pirkti tik legalias pirotechnikos priemones
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis primena, kad ruošiantis šventėms svarbu pirkti tik legalias pirotechnikos priemones, nenaudoti savadarbių ir skaityti instrukcijas.
Dažniausiai, pasak ugniagesių, gaisrai kyla dėl specialaus įtvirtinimo reikalaujančių fejerverkų, nes blogai juos įtvirtinus raketa gali šauti tiesiai į langus.
„Šiais laikais pirotechnikos gaminių pardavėjai patenkinta net ir išrankiausių pirkėjų poreikius, todėl jokiu būdu nebandykite fejerverkų pasigaminti patys. Naudodami juos, nuosekliai laikykitės gaminio instrukcijoje nurodytų reikalavimų ir stenkitės, kad pirotechnikos priemonės nepakliūtų vaikams į rankas. Prieš leisdami fejerverkus („vulkanus“, „fontanus“, „baterijas“, „daugiašūves“) pastatykite juos ant lygaus kieto pagrindo arba patikimai pritvirtinkite prie vertikalaus stovo“, – pataria K. Skrickis.
Pasak specialisto, vienu metu rekomenduojama leisti tik vieną pirotechnikos gaminį, o jį uždegus atsitraukti saugiu atstumu. Siekiant išvengti gaisrų nuo neatsargiai paleistų pirotechnikos gaminių, balkonuose ir terasose nepatariama palikti degių, staiga užsiliepsnoti galinčių, medžiagų.
„Gaisrų dėl pirotechnikos priemonių naudojimo Lietuvoje sukeliama nedaug. Penkerių metų vidurkis – maždaug 10 gaisrų. Nepaisant to, atsargumo priemonių reikia imtis visada. Niekada neleiskite fejerverkų šalia mokyklų ar gydymo įstaigų ir jokių būdu nenaudokite sušlapusios pirotechnikos, nes ji – ypač pavojinga. Niekas nežino, kaip ir į kurią pusę toks fejerverkas iššaus. Gali būti, kad visai neiššaus, todėl prie nesuveikusio pirotechnikos gaminio neikite anksčiau nei po 15 minučių“, – sako K. Skrickis.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.