Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2019.01.11

Fantazijai ribų nėra: kokias brangių daiktų slaptavietes renkasi lietuviai?

Nuo ilgapirščių neapsaugotas nė vienas namas ar butas. Statistika rodo, kad ištiriama maždaug apie 23 proc. visų įsilaužimų į privačią gyventojų erdvę. Dėl šios priežasties išvykdami arba nenorėdami laikyti brangiausių daiktų akivaizdžiose vietose, žmonės randa būdų namuose įsirengti itin originalias slaptavietes. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertų teigimu, brangiems daiktams slėpti lietuviai panaudoja tiek prieskonių indelį, tiek kambarinę gėlę.

Vagysčių mažiau, tačiau nuostoliai didesni

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per praėjusių metų vienuolika mėnesių Lietuvoje iš viso užregistruota 1 831 vagystė iš gyvenamųjų patalpų – penktadaliu mažiau nei per atitinkamą laikotarpį 2017 metais.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje turto draudimo vyr. ekspertės Ingos Žvirblytės teigimu, didžiąją dalį būsto vagysčių nusikaltėliai kruopščiai planuoja – renkasi namus, stebi šeimininkų įpročius, nagrinėja kelius, kaip patekti ar saugiai atsitraukti, kilus pavojui būti pastebėtiems. Pastebima tendencija, kad nors vagysčių skaičius ir mažėja, tačiau gyventojų patiriami nuostoliai nuo ilgapirščių auga.

Prieskonių indelyje – žiedas su brangakmeniu

Anot draudimo ekspertės, pirmiausia reikėtų vengti brangius daiktus laikyti tose vietose, kurias ilgapirščiai tikrina vos įsibrovę į namus.

„Vagys dažniausiai iškart taikosi tikrinti tokias vietas kaip komodų stalčiai ar juvelyrikos dėžutės, todėl tikrai saugios vertingų daiktų slėptuvės turi atitikti keletą kriterijų. Pirma, jos turi būti labai netikėtos, kad įsibrovėliai jokiu būdu nesumanytų tokių vietų tikrinti. Antra – jos turi būti ten, kur jų paieška atimtų per daug vagims brangaus laiko“, – teigia I. Žvirblytė.

Žmonėms apgauti vagišius, anot draudimo ekspertės, gali padėti ir viena gudrybė – vertingas turtas slepiamas tarp daugelio neišsiskiriančių objektų arba jis įterpiamas tarp daugybės panašių daiktų, pavyzdžiui, knygų. Tačiau jokios gudrybės neatstos integruoto ar prie nejudančių konstrukcijų pritvirtinto seifo.

„Apžiūrėdami namus po ilgapirščių įsibrovimų, mūsų ekspertai su šypsena pastebi, kad daliai klientų netrūksta išradingumo, o tokios gudrybės leido jiems neprarasti vertingų daiktų. Žmonės brangenybes buvo paslėpę kambarinių augalų vazonuose ar niekuo neišsiskiriančioje prieskonių dėžutėje laikė ne tik druską ar pipirus, bet ir grynuosius pinigus ar žiedą su brangakmeniu“, – pasakoja I. Žvirblytė.

Vagysčių prevencija įmanoma

Nors vagysčių šalyje pastaruoju metu mažėja, tačiau jas, anot draudimo ekspertės, stabdyti gali ir patys gyventojai – tik reikia žinoti, kokių saugos priemonių būtina imtis pirmiausia.

„Rūpintis savo namų saugumu reikia pradėti nuo pačių mažiausių žingsnelių. Patartina visada užrakinti duris visais užraktais, netgi jei tik trumpam išeinate į parduotuvę. Taip pat stenkitės nepalikti namų raktų pašto dėžutėse, po kilimėliu ar kitose „slaptose“ vietose, geriau juos patikėkite kaimynams, draugams ar artimiesiems. Jei gyvenate pirmame namo aukšte, būtinai įsistiklinkite balkonus, o prieš išvykdami ilgesniam laikui, grynuosius pinigus pasidėkite banke, o brangenybes – seife. Būsto ir kilnojamojo turto draudimas taip pat padės apsisaugoti nuo rūpesčių ir netikėtų išlaidų atsitikus nenumatytam įvykiui namuose“, – sako I. Žvirblytė.

ERGO Lietuvoje duomenimis, vagysčių pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, tačiau didėja vidutinė draudimo išmokos suma. 2017 m. bendrovės vidutinė išmoka už vagystes iš gyvenamųjų patalpų siekė 1 668 eurus, o pernai – 2 053 eurus.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės ir sveikatos draudimą. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi ir finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje ir Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt.

Daugiau informacijos: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN