Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.10.05

ERGO įvardijo priežastis, kodėl formuojasi iliuzinės spūstys

Daugelis didmiesčių vairuotojų žino, kad rudenį eismas gerokai suintensyvėja ir prasideda erzinančios spūstys. Tačiau ne visi supranta, kad dėl savo elgesio prie vairo patys vairuotojai lemia nereikalingą lūkuriavimą automobilių eilėse. Eismo ekspertai pastebi, kad nesilaikant saugaus atstumo ir netolygiai greitėjant galima rimtai išbalansuoti eismo srautą.

Neigiamas domino efektas

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, tokiose iliuzinėse spūstyse ne tik veltui gaištamas laikas, bet ir padidėja eismo įvykių rizika. Transporto spūstys net ir santūriausią vairuotoją gali išvesti iš kantrybės. Vis dėlto, anot R. Bieliausko, kai kuriais atvejais dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių vairuotojai gali kaltinti tik patys save.

„Ne visais atvejais dėl spūsčių derėtų kaltinti šviesoforus, avarijas ar kitas kliūtis keliuose. Kartais spūstys susidaro tiesiog dėl neapgalvoto kai kurių eismo dalyvių elgesio. Šiuo atveju galima minėti domino efektą, kai vos vienas automobilis sutrikdo judėjimą visoje gatvėje“, – sako R. Bieliauskas.

Jis priduria, kad vadinamosios iliuzinės spūstys ima formuotis tada, kai intensyviame eisme vienas automobilis staiga sulėtina greitį. Iš paskos važiuojantys vairuotojai, reaguodami į tokį veiksmą, taip pat spustelėja stabdžio pedalą. Galiausiai šis veiksmas it banga persirita per visus automobilius, kol užnugaryje likusios transporto priemonės būna priverstos visiškai sustoti.

„Pasitaiko nemažai situacijų, kai būtent dėl tokio domino efekto sustoja visas eismas, nors priekyje netgi nėra jokių kliūčių. Viskas prasideda vienam automobiliui pristabdžius, dažniausiai nesilaikius saugaus atstumo, dėl dėmesio stokos ar važiavus per greitai“, – aiškina draudimo ekspertas.

Reiškinys būdingas „greitose“ gatvėse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius sako, kad Vilniuje, kaip ir kituose didmiesčiuose, iliuzinės transporto spūstys – ne retenybė. Šis reiškinys dažniausias gatvėse, kuriose veikia vadinamieji žalieji koridoriai, arba greito eismo atkarpose, kur eismas itin intensyvus, pavyzdžiui, Geležinio Vilko, Tūkstantmečio, Žirnių gatvėse ar Vilniaus vakariniame aplinkkelyje.

„Pagrindinės priežastys, lemiančios iliuzines spūstis, yra netolygus važiavimo greitis, saugaus atstumo nesilaikymas, reikiamos eismo juostos nepasirinkimas ir manevravimas tarp jų. Taip pat tai gali lemti papildomos lentelės su žalia rodykle, nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, apsisukimai ar nereguliuojami išvažiavimai“, – vardija specialistas.

A. Apanovičiaus teigimu, visi išvardyti veiksniai turi įtakos tolygiam transporto judėjimui miesto gatvėse ir vadinamosioms žalioms bangoms, kurios lemia greitesnes keliones tikslo link. Teoriškai ideali žalia banga įmanoma tik vienpusio eismo gatvėse be įvažiavimų ir išvažiavimų, tačiau vis tiek turi būti išpildytos ir papildomos sąlygos, kurių nuspėti neįmanoma.

„Labai svarbus vairuotojų pasirinktas greitis. Jei žaliajame koridoriuje leistinas greitis 50 km/val., o vairuotojas pasirenka 60, tai 750 metrų atkarpą jis įveiks 9 sekundėmis anksčiau ir privalės sustoti prie kitos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, taip suformuodamas iliuzines spūstis. Jeigu vairuotojai pasirinktų 40 km/val. greitį, tai per žaliąjį koridorių pravažiuotų mažiau transporto priemonių“, – apie iliuzinių spūsčių kilmę pasakoja savivaldybės įmonės atstovas.

Svarbiausia – apgalvotas elgesys

R. Bieliauskas sako, kad iliuzinės spūstys liktų užmarštyje, jei vairuotojai apgalvotų kiekvieną savo poelgį prie vairo. Eksperto teigimu, atsakingo elgesio ir eismo kultūros stoka gali lemti ne tik iliuzines spūstis, bet ir skaudesnes to pasekmes.

„Kelių eismo taisyklėse neįvardyta, koks yra konkretus saugus atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio. Tik nurodoma, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės turi būti ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas kelias arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais“, – primena R. Bieliauskas.

Kad būtų išvengta papildomų nemalonumų, pavyzdžiui, eismo įvykių, draudikų atstovas pataria laikytis šios rekomendacijos ir tinkamai įvertinti vairavimo sąlygas. Taip pat eismo dalyviams patariama nesiblaškyti po eismo juostas, neužsiimti pašaliniais veiksmais prie vairo ir sutelkti dėmesį tik į vairavimą.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės ir sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudarė 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi ir finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje ir Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt.

Daugiau informacijos: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN