ERGO Baltijos šalyse pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS) per 9 šių metų mėnesius pasirašė įmokų už 150 mln. eurų ir augo 11,3 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Baltijos šalyse ERGO su 14 proc. rinkos dalimi pranoko draudimo rinką: kai draudimo rinka augo 6,8 proc., ERGO augimo tempai siekė 11,5 proc. Per pirmus tris ketvirčius ERGO klientams apmokėta daugiau kaip 80,5 mln. eurų žalų, t.y. 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nepaisant išaugusių išmokų visose draudimo verslo rūšyse, ERGO dirbo pelningai – pelnas siekė 3,5 mln. eurų.
Dr. Kęstutis Bagdonavičius, ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas, komentuodamas rezultatus, sakė: „Visose Baltijos šalyse virš rinkos lygio augančios įmokų apimtys atitinka ilgalaikę bendrovės augimo strategiją. Techniniam veiklos rezultatui ne gyvybės draudimo segmente didžiausią įtaką darė išaugusios žalos“.
Didžiausią, 17 proc., ne gyvybės draudimo augimą ERGO demonstravo Lietuvoje, o Latvijoje su 15,5 proc. augimu buvo lyderis gyvybės ir sveikatos draudimo segmentuose.
Per 9 šių metų mėnesius ERGO klientams apmokėta žalų už 80,5 mln. eurų. Net 46 proc. daugiau apmokėta turto draudimo žalų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visose Baltijos šalyse fiksuota po keletą dėl gaisro ar vagystės atvejų įvykusių turto ar techninių rizikų žalų, kurių išmokos siekė nuo 0,1 mln. eurų iki 0,25 mln. eurų.
ERGO Baltijos šalyse savo augimu pralenkė ne gyvybės ir gyvybės draudimo rinką ir rinkos dalį padidino nuo 13,4 proc. iki 14 proc. Sveikatos draudimo segmente su 22,5 proc. rinkos dalimi ERGO išlieka rinkos lyderis.
Apžvelgdamas Baltijos šalių draudimo rinką, dr. K. Bagdonavičius įvardija keletą tendencijų visuose draudimo segmentuose. „Ne gyvybės draudimo rinkoje vyrauja arši konkurencija, kurią iš vienos pusės lemia draudimo rinkos konsolidacija, iš kitos pusės – besikeičiantys klientų poreikiai. Įmonės stengiasi pritraukti naujus klientus bei išlaikyti senus siūlydamos patrauklias draudimo paslaugų kainas, taikydamos lanksčias draudimo sąlygas bei orientuodamosi į klientų aptarnavimą.
Gyvybės draudimo vystymasis sulėtėjęs dėl mažų palūkanų normų ir dėl sumažėjusių vienkartinių draudimo įmokų, kurios, nors ir sudaro nedidelę visų draudimo įmokų dalį, tačiau jų svyravimai daro įtaką bendroms gyvybės draudimo rinkos tendencijoms.
Sveikatos draudimo rinka auga. Pozityviai nuteikia augantis sveikatos draudimas, darbdavių įsigyjamas kaip darbuotojų motyvacijos priemonė“.
Dr. K. Bagdonavičiaus teigimu, įmonės, norėdamos išlikti sėkmingos ir pelningos, didelį dėmesį turi skirti vidinių procesų efektyvumui stiprinti bei išnaudoti skaitmenizacijos privalumus atsižvelgiant į besikeičiančius klientų poreikius. „Labai svarbu tinkamai prisitaikyti prie iššūkių kupinos makroekonominės aplinkos ir naujų Mokumas II reikalavimų. Ir galiausiai – technologinė plėtra – išmaniosios technologijos, „Blockchain“, didžiųjų duomenų analizės, kibernetinės ir teroro atakos, kurios atneša naujų iššūkių draudimo sektoriui ir į kurias turi būti atsižvelgiama planuojant įmonių verslo strategijas“, – sako dr. K. Bagdonavičius.