Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.09.07

Dviratininkai įvardijo, kas juos labiausiai erzina kelyje

Dviratis vieniems yra pramoga, kitiems – kasdienė susisiekimo priemonė, be kurios sunku išsiversti. Vis dėlto abiejų grupių žmonės, dviračiais išriedėję į kelią, susiduria su nemenkais iššūkiais. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje atliktos apklausos duomenys atskleidė, kad keliuose dviratininkai vis dar lenkiami nesaugiu atstumu arba juos išvis grasinama nustumti nuo kelio.

Dviratininkai neturi lygiaverčio statuso

Remiantis tyrimo rezultatais, dviratininkus labiausiai erzina užmiestyje nesaugiu atstumu lenkiančios transporto priemonės (28 proc.). Kiek mažiau (24 proc.) respondentų akcentavo transporto priemones, kurios, priartėjusios pavojingai arti, grasina nustumti dviratininką nuo kelio. Dar 23 proc. apklaustųjų įvardijo pėsčiuosius, einančius dviratininkams skirtais takais ir taip trukdančius eismui.

Mažiau dviratininkus erzina (6 proc.) situacijos, kai automobilių vairuotojai ar pėstieji moralizuoja ir moko, kaip reikia tinkamai važiuoti dviračiu. 7 proc. dviratininkų paminėjo transporto priemones, kurios įjungtu avariniu signalu paliekamos dviračių takuose. Dar 8 proc. apklaustųjų atkreipė dėmesį į save bei kolegas ir pabrėžė, kad juos piktina ne pagal Kelių eismo taisykles važiuojantys kiti dviratininkai.

„Gatvėse netrūksta pavyzdžių, kai pavojingai manevruoja automobilių vairuotojai ar kelią pastoja dviračių takais einantys pėstieji. Toks elgesys netoleruotinas, nes kelia pavojų visiems be išimties. Nesusikalbėjimo ir streso kelyje visiškai išvengti, matyt, nepavyks, tačiau pagrindines to priežastis beveik visada galima pašalinti. Įtampa tarp eismo dalyvių taip pat nuslūgtų, jei visi laikytųsi saugaus atstumo lenkdami, laiku perspėtų apie planuojamą manevrą, o kilus nesusipratimui reaguotų draugiškai“, – sako Gytis Matiukas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius.

Nemalonios situacijos – kasdienybė

Kad dviratininkams trūksta kitų eismo dalyvių pagarbos, įsitikinęs ir Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviratininkų treneris Vaidas Rimkus. Anot jo, įvairių nemalonių situacijų kyla tada, kai susikerta dviratininkų ir kitų eismo dalyvių keliai. Pasak V. Rimkaus, nemažai automobilių vairuotojų klaidingai galvoja, kad dviratį galima lenkti bet kaip vien dėl to, kad jis važiuoja lėčiau už motorinę transporto priemonę.

Tai, kad dviratininkai keliuose neretai susiduria su pavojais, rodo ir realūs nutikimai. Dviratininkų treneris tikina gana dažnai pakliūvantis į nepavydėtinas situacijas. Nors padėtis miesto gatvėse dar patenkinama, mat automobilių vairuotojai priversti važiuoti lėčiau, tačiau viskas kardinaliai pasikeičia užmiesčio keliuose.

„Šią vasarą pakliuvau į ne vieną situaciją, kai dėl nepavyzdingai lenkiančių vairuotojų atsidurdavau pavojuje. Štai visai neseniai nuvirtau kelkraštyje vien dėl to, kad automobilis mane lenkė pernelyg arti ir neišlaikiau pusiausvyros. Kadangi iš priekio artėjo kitas automobilis, už manęs važiavęs vairuotojas nenorėjo palaukti, kol su juo prasilenks. Jis tik padidino greitį ir prašvilpė palei pat mano šoną“, – nutikimą prisimena V. Rimkus ir priduria, kad nesaugiu atstumu lenkęs vairuotojas nė nepristabdęs nulėkė tolyn.

Pasak dviratininkų trenerio, automobilių vairuotojai, savo kailiu nepatyrę, ką reiškia važiuoti dviračiu keliu ir būti aplenktam taip arti, nė negali įsivaizduoti, su kokiomis sąlygomis susiduria pedalus minantys tautiečiai. Vis dėlto, anot V. Rimkaus, norint teigiamų pokyčių, savo indėlį į eismo saugumą turi padaryti ir patys dviratininkai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių.

Inicijuoja pokyčius

Kad šalyje sumažėtų dviratininkams pavojingų situacijų, G. Matiuko teigimu, būtini ir įstatymų pokyčiai.

„Kol Kelių eismo taisyklėse bus vietos interpretacijoms, tol egzistuos didelė spraga ir dviratininkai nebus visiškai saugūs – ypač kalbant apie lenkimą. Dėl šios priežasties socialine iniciatyva „Pusantro metro“ siekiame atkreipti dėmesį į keliuose kylančius pavojus. Norime, kad Kelių eismo taisyklėse įsigaliotų konkreti – 1,5 metro atstumo – dviratininkų lenkimo taisyklė, kurios būtų paisoma lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus“, – sako G. Matiukas.

Socialinę iniciatyvą „Pusantro metro“ įgyvendina draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, „Dviračių mokykla“, Lietuvos dviratininkų bendrija, žurnalu „Auto Bild Lietuva“, Kauno savivaldybe ir „Velomaratono“ atstovais.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės ir sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudarė 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi ir finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje ir Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt.

Daugiau informacijos: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

 

EN