Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2019.06.07

Automobilių parkavimo ypatumai – kokių klaidų nedaryti?

Situacija gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse rodo, kad lietuviai ne visada tinkamai parkuoja savo transporto priemones. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, statydami savo automobilius vairuotojai ignoruoja arba tiesiog pamiršta elementarius Kelių eismo taisyklių (KET) punktus, tad ne tik kyla nepatogumų kitiems eismo dalyviams, bet ir padidėja nelaimių rizika. Ekspertas atskleidžia dažniausius transporto priemonių parkavimo Lietuvoje ypatumus.

Galvoja tik apie save

Kaip teigia R. Pocius, žvelgiant į lietuvių parkavimo ypatumus galima daryti išvadą, kad nors situacija kasmet ir gerėja, tačiau dar yra kur tobulėti. Ekspertas pastebi, jog dalis vairuotojų nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui, taip apsunkindami gyvenimą kitiems.
„Realybė atskleidžia akivaizdų faktą – daliai vairuotojų ne tik eismo taisyklės, bet ir žmogiškumo principai nėra svarbūs. Šiuo atveju kalbu apie neįgaliesiems skirtas automobilių stovėjimo vietas, kurios įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatus. Dažnai galima pamatyti, kad šiose vietose įsigudrina prisiparkuoti ir visiškai sveiki žmonės, o neįgalieji būna priversti susidurti su nepatogumais“, – aiškina draudiko atstovas.

Ši problema, pasak R. Pociaus, itin opi ir plačiai paplitusi šalyje. Siekiant paauklėti nepavyzdingus vairuotojus, policija su neįgaliųjų atstovais dažnai rengia specialias prevencines akcijas. Į socialinius tinklus nuotraukas su tokiais pažeidėjais kelia ir paprasti žmonės, siekdami juos paviešinti ir sugėdinti.

„Reikėtų pridurti, kad tokie maksimalaus patogumo siekiantys vairuotojai kėsinasi ne tik į neįgaliųjų vietas – kitose situacijose jie irgi bando pasistatyti savo transporto priemones kuo arčiau kelionės tikslo. Taip automobiliai paliekami ant šaligatvių, dviračių takų ir panašiose vietose, nors tai draudžia KET. Tai tikriausiai puikiai iliustruoja situacija sostinės Gedimino prospekte, kur gali susidaryti įspūdis, kad įjungtas avarinis signalas leidžia nepaisyti stovėti draudžiančių kelio ženklų“, – akcentuoja R. Pocius.

Nepaiso atstumų

Dar viena automobilių parkavimo problema, kurią pastebi draudimo ekspertas, yra atstumų nepaisymas. „Eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad draudžiama statyti automobilį 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, nebent tai leidžia kelio ženklai. Tačiau realybėje šių punktų paisoma tikrai ne visada – transporto priemonės paliekamos ir ant perėjų, ir prie pat kelių sankirtos“, – pastebi R. Pocius.

Tai, anot jo, ne tik sukelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems, bet ir didina eismo įvykių riziką. „Per arti perėjų ar sankryžų pastatyti automobiliai apsunkina matomumą, dėl ko, pavyzdžiui, pėstiesiems tenka rizikuoti norint pereiti gatvę. Ne tik jie gali nepastebėti atvažiuojančio automobilio, bet ir juos sunkiau pamato kiti vairuotojai“, – pabrėžia draudiko atstovas.

Pasak R. Pociaus, per arti perėjų ar sankryžų pastatytos transporto priemonės ypač pavojingos vaikams, kurių matymo laukas yra ribotas. Šiuo atveju ir kiti vairuotojai dar labiau rizikuoja, nes dėl netikėtai pasirodžiusios kliūties gali būti priversti staigiai stabdyti, o iš paskos važiavusi kita transporto priemonė – atsitrenkti.


Problemos – šalia prekybos centrų ir kiemuose

Vis dėlto daugiausiai problemų kyla šalia prekybos centrų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse ir daugiabučių kiemuose. R. Pociaus teigimu, čia įprastai būna didelė transporto priemonių koncentracija, todėl ir įvairių incidentų įvyksta išties dažnai.

„Vairuotojai savo automobilius kartais palieka ir nepaisydami kelio ženklinimo. Nors aikštelėse parkavimo vietos būna pažymėtos, atsiranda tokių asmenų, kurie savo automobilius pastato per kelias vietas, „apsižergdami“ nupaišytas linijas ar išvis skersai“, – tęsia draudimo ekspertas.
Toks elgesys, anot R. Pociaus, nėra toleruotinas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę. Negana to, dėl šių pažeidėjų nepatogumų patiria ir kiti vairuotojai. „Jei vienas vairuotojas automobilį pastato ne į savo vietą, tai ir kitas vairuotojas priverstas taip daryti. Dėl to vienoje vietoje automobiliai stovi didesniais tarpais, kitur tenka labiau susispausti. Galiausiai kažkas įspraudžia savo transporto priemonę taip, kad kitas negali laisvai patekti į savo automobilį“, – aiškina R. Pocius.

Pasak draudimo bendrovės ERGO atstovo, dar keblesnė padėtis yra daugiabučių kiemuose, kur dažniausiai parkavimo vietos išvis nesužymėtos.


„Daugiabučių kiemai itin problemiški. Čia vairuotojai neretai parkuoja automobilius nepaisydami atstumų iki kitų transporto priemonių, užstatydami kitus automobilius ir panašiai. Dėl to įvyksta ir smulkių avarijų, automobiliai apgadinami. Galiausiai dėl vietų trūkumo automobiliai paliekami ant šalia esančių šaligatvių, žolės ar kitose vietose, kur tai daryti draudžia KET“, – dėsto R. Pocius.


ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. "cookies"), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau