Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2019.09.17

Automobiliai ir viešasis transportas – kaip įsitekti gatvėse?

Itin dažnos keblios situacijos gatvėse patvirtina – automobilių vairuotojų ir viešojo transporto keliai susiduria kur kas dažniau, nei turėtų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad automobilių vairuotojai neretai linkę užmiršti ar nepaisyti Kelių eismo taisyklių (KET) viešojo transporto atžvilgiu ir taip rizikuoja tiek savo, tiek aplinkinių saugumu. Kad keliuose įsitektų visi eismo dalyviai, R. Pocius primena, kaip turėtų elgtis vairuotojai, važiuojantys tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir viešasis transportas.
 
Sukelia avarijų ir lieka kaltininkais

Anot R. Pociaus, incidentai, susiję su viešuoju transportu, dažniausi Lietuvos didmiesčiuose. To priežastys – ne tik didesnis viešojo transporto priemonių skaičius, bet ir apskritai intensyvesnis eismas gatvėse. Visgi ekspertas šiuo atveju išskiria dar vieną pretekstą įvykti nelaimėms.

„Tenka pripažinti, kad dalis vairuotojų tiesiog nesivadovauja eismo taisyklėmis. Jei vieni tai daro piktybiškai, tai kiti, pavyzdžiui, didesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai, kai kuriuos su viešuoju transportu susijusius KET punktus tiesiog yra pamiršę“, – teigia draudiko atstovas.

Kaip pavyzdį R. Pocius pateikia situaciją, kai gyvenvietėje iš stotelės norinčiam pajudėti autobusui vairuotojai neužleidžia kelio. Eksperto teigimu, šį KET punktą pamiršęs ir avariją sukėlęs vairuotojas netgi nustemba sužinojęs, kad yra eismo įvykio kaltininkas.

„Taisyklėse nurodyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Žinoma, minėtoje situacijoje maršrutinio transporto vairuotojas turi rodyti posūkį bei įsitikinti, kad jam duodama pirmenybė“, – primena R. Pocius.

Trūksta vairavimo kultūros

Tarp dažniausiai su viešuoju transporto susijusių KET pažeidimų draudimo bendrovės atstovas išskiria ir važiavimą A juosta. Anot jo, minėta problema taip pat atskleidžia vairavimo kultūros stoką.

„Dalis vairuotojų esant spūstims važiuoja A juosta, tikėdamiesi taip visus aplenkti. Tiesa ta, kad galiausiai vis tiek tenka ieškoti būdų grįžti į bendrą srautą, todėl A juostoje susidaro eilė sustojusių automobilių. Tuo metu iš paskos važiuojančiam viešajam transportui užkertamas kelias“, – teigia R. Pocius.

Anot jo, toks elgesys yra netoleruotinas, gali užtraukti piniginę baudą ir tik dar labiau padidina spūstis. Vairuotojams primenama, kad A juosta leidžiama važiuoti dviračiams bei mopedams, taip pat – jei keliai yra pažymėti atitinkamu specialiu kelio ženklinimu – taksi, elektromobiliams ar įprastiems automobiliams, kuriuose yra 4 ar daugiau asmenų.

R. Pocius atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurie vairuotojai, nepaisydami KET bei stokodami vairavimo kultūros, blokuoja sankryžas arba sustoja bei stovi stotelėse, taip apsunkindami eismą viešajam transportui.

„Nors sankryžų blokavimas nėra leistinas ir tam yra specialiai geltonu „koriu“ dažomos sankirtos, kai kurie šios taisyklės laikosi su dažnomis išimtimis. Taip ne tik blokuojamas kelias kitiems automobiliams, bet ir viešajam transportui. Pastarasis, negalėdamas išvažiuoti iš sankryžos, eismą užkerta dar labiau“, – sako R. Pocius.

Panaši situacija galioja ir stotelėse, kur automobiliai sustoja, o vairuotojai teisinasi stabtelėję trumpam. Draudiko atstovas primena, kad, remiantis KET, automobiliams draudžiama sustoti ir stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų, o kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“.

Dėmesys pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams

Kalbėdamas apie su viešuoju transportu susijusias rizikas, R. Pocius atkreipia dėmesį į autobusus, kurie veža vaikus. Anot jo, kelyje išvydus tokią transporto priemonę, prie vairo derėtų elgtis itin atsakingai.

„KET išskirta, kad artėjant prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesa ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, o prireikus ir sustoti, kad praleistų vaikus bei juos lydintį asmenį“, – primena R. Pocius.

Taip vairuotojus elgtis ekspertas ragina visose situacijose, susijusiose su viešuoju transportu, kadangi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji kartais neapgalvotai, vos tik išlipę stotelėje, skuba pereiti į kitą kelio pusę ir, neįvertinę situacijos, į gatvę eina pro autobuso priekį.
 
„Būtina stebėti aplinką, laikytis saugaus greičio bei atstumo iki viešojo transporto priemonių. Kadangi autobusų ar troleibusų gabaritai yra gerokai didesni, iš paskos važiuojantiems jie gali riboti matomumą. Netikėtai viešajam transportui pradėjus stabdyti ar atlikus manevrą, gali susidaryti avarinė situacija, dėl ko kyla rizika nukentėti patiems ar sužaloti kitus“, – sako draudimo bendrovės ERGO atstovas.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN