Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2019.09.30

Artėjant šildymo sezonui baiminamasi gaisrų – kaip tinkamai paruošti krosnis?

Vėstantys ir vis dažniau šiltesnių drabužių reikalaujantys orai primena apie neišvengiamai artėjantį šildymo sezoną. Dažnam gyventojui jis nerimą kelia tik dėl išaugančių komunalinių paslaugų sąskaitų, bet ugniagesiai gelbėtojai ir draudikai savarankiškai namus šildančius gyventojus įspėja – dėl netvarkingų kaminų ir krosnių kyla gaisro pavojus. Būtent ši gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastis šaltuoju laikotarpiu yra dažniausia.

Gaisrų toliau daugėja

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatacijos pažeidimų visoje Lietuvoje kilo daugiau nei 1500 gaisrų, arba dešimtadalis visų atvejų, kai ugniagesiams teko vykti malšinti liepsnų.

Šių metų statistika vis dar kelia nerimą. Per pirmuosius aštuonis mėnesius dėl netvarkingų dūmtraukių ir krosnių kilo 722 gaisrai, o juose žuvo trys žmonės. Tai ketvirta  dažniausia visų ir pati dažniausia individualiuose bei daugiabučiuose namuose kylančių gaisrų priežastis.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, su gaisrais susijusių draudimo išmokų dydis ir skaičius prasidėjus šildymo sezonui kiekvienais metais taip pat gerokai išauga.

„Gyventojai dar dažnai aplaidžiai eksploatuoja autonomines gyvenamųjų namų šildymo sistemas ir židinius, tinkamai neparuošia jų artėjančiam šildymo sezonui. Netinkama dūmtraukių, kaminų ar krosnių priežiūra gali baigtis labai liūdnai. Tai tampa vis didesne problema kaimo vietovėse, kur gyvena vyresnio amžiaus žmonės, negalintys savarankiškai pasirūpinti šildymo sistemos saugumu. Tačiau tokio pobūdžio nelaimių kyla net ir daugiabučiuose, moderniose sodybose ar individualiuose namuose, kuriuose žmonės turi židinius. Dėl to atsakingai saugiu savo namų šildymu turėtų rūpintis visi“, – sako A. Jusė.

Didžiausia rizika – perkaitinti krosnį

Ugniagesiai įspėja, kad prieš intensyvų kūrenimą reikėtų gerai sutvarkyti pastatuose įrengtas krosnis ir išvalyti dūmtraukius. Dažniausiai krosnimis šildomuose namuose gaisrų kyla todėl, kad jos perkaitinamos, o jų sienose dėl to atsiranda įtrūkimų ir plyšių, pro kuriuos ugnis prasiveržia ir uždega namų apdailą, sienas, baldus ar užuolaidas. Taip pat dažna gaisrų priežastimi tampa neatsargus degaus skysčio ar kitų greitai užsiliepsnojančių skysčių naudojimas prakurams.

„Žmonės dažnai pamiršta, kad šalia krosnių ar ant jų negalima džiovinti malkų ar kitų degių medžiagų. Tai pat reikėtų žinoti, kad patalpų grindis šalia krosnies durelių būtina padengti nedegia medžiaga, kad iškritusios žarijos jų neuždegtų. Besikūrenančios krosnies niekuomet nereikėtų palikti tuščiuose namuose ar palikti pravirų jos durelių“, – pataria A. Jusė.

Netinkamai eksploatuojant krosnis ir dūmtraukius, anot draudimo ekspertės, gresia ir apsinuodyti smalkėmis. Norint to išvengti, būtina reguliariai valyti dūmtraukį, kad jame nesikauptų drėgmė, dėl kurios dūmai ir kiti degimo produktai sunkiau šalinasi iš patalpų.

A. Jusė primena, kad tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojams jau privaloma įsirengti ir dūmų detektorius, todėl kūrenantiems krosnis verta rinktis tokius, kurie įspėja ir apie patalpoje pasklidusias smalkes. Be dūmų detektorių verta apsvarstyti ir kitus variantus, kurie gali apsaugoti turtą nuo gaisro sukeltų nuostolių, pavyzdžiui, santaupas „juodai“ dienai, turto draudimą ar investavimą.

Problemų kelia ir elektriniai šildytuvai

Gaisrą šaltuoju metų laiku taip pat gali sukelti ir elektriniai šildymo prietaisai. Pastarųjų, A. Jusės teigimu, taip pat nereikėtų palikti be priežiūros ir rinktis tik techniškai tvarkingus, patikimų gamintojų įrenginius.

„Elektrinių šildytuvų reikėtų nestatyti arti užuolaidų, baldų ar kitų lengvai degių daiktų. Be to, naudojant tokius šildytuvus reikėtų vengti į tą patį tinklą jungti kitus galingus elektros prietaisus, nes tai gal perkrauti elektros instaliaciją ir sukelti gaisrą. Šildytuvus visada reikėtų naudoti tik pagal jų instrukcijoje numatytas taisykles, o pastebėjus šylančius laidus, skleidžiamą įtartiną kvapą ar garsus – prietaisą iš karto išjungti“, – sako A. Jusė.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje iš viso dėl gaisrų sukeltų nuostolių gyventojams šiemet jau išmokėjo daugiau kaip 230 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas. Didžiausi dėl gaisro patirti nuostoliai šiemet viršijo 80 tūkst. eurų. Iš viso draudimo bendrovė per šiuos metus fiksavo kelias dešimtis draudžiamųjų įvykių, kai gyventojų turtas nukentėjo nuo liepsnų.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.


EN

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. "cookies"), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau