Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2020.12.07

Apsilankymas automobilių plovykloje baigėsi nuostoliais: kas privalo atlyginti žalą?

Reguliarūs apsilankymai automobilių plovyklose dažnam vairuotojui yra tapę neatsiejama transporto priemonės priežiūros dalimi. Visgi pasitaiko atvejų, kai dėl netinkamo valymo būdo pasirinkimo ar kitų priežasčių po plovimo pastebimi automobilio įbrėžimai ar kitos smulkios žalos. Su tokia situacija susidūrusiems vairuotojams kyla klausimas: kieno rūpesčiu turėtų tapti šie nuostoliai – transporto priemonės savininko ar automobilių plovyklos?

Įvykis fiksuojamas iškart

Sostinėje gyvenanti Justė, nusprendusi automatinėje plovykloje nusiplauti automobilį, iš jos grįžo su apgadinta transporto priemone. Vilnietė pastebėjo, kad po valymo atsikabino šoninio veidrodėlio dalis. Mergina kasko draudimo neturi, tad nusprendė eiti kitu keliu.

„Važiavau tiesiai automobilių servisą, kuriame apgadinta veidrodėlio dalis buvo suremontuota. Žalą nufotografavau ir nusiunčiau nuotrauką bei sąskaitą plovyklai. Laimei, plovykla išlaidas kompensavo“, – sėkmingai pasibaigusią istoriją prisimena Justė.

Visgi komentuodamas vilnietės pasakojimą, draudimo bendrovės ERGO Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pastebi – nutikus panašiam įvykiui, vairuotojams patartina elgtis kitaip. Pašnekovo teigimu, nuostoliai, sukelti dėl plovyklos kaltės, yra atlyginami bendrosios civilinės atsakomybės (BCA) draudimu, kuris galioja tais atvejais, kai padaroma žala patikėtam klientų turtui. Daugelis šias paslaugas teikiančių bendrovių juo yra apsidraudusios.

„Tačiau patartina įvykį fiksuoti iškart, vietoje. Pastebėjus, jog žala padaryta, reikia informuoti plovyklos darbuotojus, pateikti pretenziją ir užpildyti jų duotą blanką – nesvarbu, vairuotojas turi kasko draudimą ar ne. Jei jis yra, po pretenzijos pateikimo turto savininkas gali kreiptis į savo draudiką, kuris atlygina nuostolius, o sumokėta draudimo išmoka išieškoma iš atsakingos už žalą plovyklos. Jei kasko nėra, vairuotojas dėl nuostolių atlyginimo kreipiasi tiesiai į plovyklą“, – procedūrą aiškina M. Ratkevičius.

Taisyklių lakytis būtina

Kalbėdamas apie BCA draudimą, M. Ratkevičius papildo, jog juo įmonės apdraudžiamos nuo tretiesiems asmenims padarytos žalos. Remiantis sutartimi su draudiku, sprendžiama, ar kaltė yra bendrovės, darbuotojų, kaip atlyginami nuostoliai. Pasak M. Ratkevičiaus, BCA draudimu draudžiami automobilių servisai, transporto priemonių detalių parduotuvės, prisiimant atsakomybę už prekių arba suteiktų paslaugų kokybę.

„Tik svarbus yra ir kitos pusės vaidmuo. Kiekvienas BCA draudėjas, šiuo atveju, plovykla, savo atsakomybę gali ginčyti. Todėl, prieš naudodamiesi paslaugomis, vairuotojai privalo gerai susipažinti su jų teikėjo taisyklėmis. Šios perspėja, kur reikia įvažiuoti, sustoti, kaip tinkamai plovimui paruošti automobilį, kokį valymo režimą rinktis. Jei vairuotojas taisyklių nepaiso, pavyzdžiui, nenusiima antenų, neatlenkia veidrodėlių, už automobiliui padarytą žalą plovykla tikėtina neatsakys. Todėl būtina gerai susipažinti su paslaugos teikėjo reikalavimais“, – dėmesį atkreipia M. Ratkevičius.

Ne veltui draudiko atstovas rekomenduoja po plovimo iškart apeiti bei apžiūrėti savo automobilį. Tuomet, kaip jau minėjo M. Ratkevičius, pastebėjus žalą, ją būtina iškart fiksuoti ir kreiptis į darbuotojus: „Taip kaltieji atsakomybės neišvengs. Tačiau nuostolius pamačius jau grįžus namo, kompensavimo procesas gali tapti sudėtingesnis. Padarytą žalą įrodyti įmanoma, nes kiekvienos plovyklos darbas dažniausiai yra filmuojamas, tik tai padaryti bus sunkiau“. 

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN