Nenumaldomai artėjant pavasariui keliuose vairuotojus pasitinka seniai žinomi iššūkiai. Draudikai pastebi, kad būtent žiemos ir pavasario sandūroje padaugėja eismo įvykių, nulemtų ne tik pavojingų vairavimo sąlygų, bet ir plieskiančios saulės ar kelio dangoje atsivėrusių duobių. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, neretai dėl minėtų nesėkmių vairuotojai gali kaltinti tik save. Ekspertas dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį sėdant prie vairo ir kaip išvengti pavasario iššūkių gatvėse.
Tyko nematomas plikledis
Prasidėjus grumtynėms tarp žiemos ir pavasario oro sąlygos Lietuvoje keičiasi nuolatos. Kai temperatūra nuo nulinės padalos svyruoja tai į teigiamą, tai į neigiamą pusę, anot R. Bieliausko, toks metas yra ypač pavojingas vairuotojams.
„Dieną pašildžiusi saulė tirpdo ledą ir sniegą, todėl gatvės tampa šlapios. Vakarėjant temperatūra ima kristi ir tuomet gatvės labai greitai gali virsti tikra čiuožykla. Nors įprastai besiformuojantis plikledis matomas iš blizgančio kelio paviršiaus, retkarčiais, temperatūrai svyruojant apie nulį, gali susiformuoti ir praktiškai nepastebimas plonas ledo sluoksnis“, – pasakoja draudimo ekspertas.
R. Bieliausko teigimu, toks reiškinys, geriausiai žinomas kaip juodasis ledas, dažniausiai formuojasi anksti ryte arba vakarėjant.
„Toks plonas ledo sluoksnis ypač pavojingas, nes dėl tamsios kelio dangos spalvos plika akimi praktiškai nematomas. Todėl, kai kelio danga šlapia ir temperatūra svyruoja apie nulį, vairuotojai privalo būti itin atidūs, rinktis saugų greitį nepamiršdami, kad kelio danga bet kuriuo metu gali tapti labai slidi. Taip pat vairuojant derėtų vengti staigių ir neapgalvotų judesių“, – pataria draudikų atstovas.
Atminkite – saulė gali apakinti
R. Bieliauskas priduria, kad vis dažniau danguje pasirodanti saulė yra ne tik pavasario pranašas, tirpdantis sniegą ir ledą, tačiau ir ženklas, kad metas aklimatizuotis prie besikeičiančių gamtos sąlygų.
„Kasmet artėjant pavasariui fiksuojame avarijų, kurių priežastimi tampa būtent ryški saulės šviesa. Suprantama, kad ilgas tamsus periodas pakeitė mūsų įgūdžius ir regą, nesame pripratę prie ryškios saulės, o akys būna gerokai jautresnės“, – teigia R. Bieliauskas.
Vis dėlto ne visi vairuotojai šį aspektą įvertina. Tai itin aktualu tada, kai eismo sąlygos gerėja ir vairuotojai vis dažniau spusteli akceleratoriaus pedalą. Tuomet tiesioginiai saulės spinduliai, atspindžiai nuo kitų automobilių ar kelio dangos gali tapti rimtos avarijos priežastimi.
„Štai tada kyla pavojus tiek išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tiek nuvažiuoti nuo kelio, nepastebėti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų. Vairuotojai turėtų būti sąmoningi, prie orų pokyčių adaptuotis palaipsniui, užsidėti saulės akinius ar bent pasinaudoti skydeliu nuo saulės. Svarbu suprasti, kad apakinti galite būti ne tik jūs, bet ir kiti vairuotojai, todėl turėtumėte būti pasiruošę netikėtumams, laikytis saugaus greičio ir sutelkti dėmesį į vairavimą“, – pabrėžia draudikų atstovas. Jis taip pat priduria, kad nuo akinimo gali išgelbėti ir elementari automobilio stiklų švara. Jei langas itin susibraižęs ar pažeistas, jį rekomenduojama pakeisti.
Duobių maratonas jau prasidėjo
Kasmet po žiemos atsiveriančios duobės – dar viena problema, kuri, anot R. Bieliausko, kelia nė kiek ne mažesnį pavojų vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams. Pasak draudimo bendrovės eksperto, šiemet jau nemažai vairuotojų spėjo savo transporto priemones apgadinti į kelyje atsivėrusius kraterius.
„Smūgis į duobę gali atsieiti ir keliasdešimt, ir kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Tai priklauso nuo to, ar buvo pažeista tik padanga, ar brangesnės automobilio dalys, pavyzdžiui, pakabos elementai. Priklausomai nuo eismo įvykio sąlygų, nuostoliai atlyginami pagal kasko“, – sako R. Bieliauskas.
Anot jo, už kelio būklę atsakingas jo savininkas ar valdytojas. Jei atsivėrusia duobe pastarasis nepasirūpina ir apie tai neįspėja vairuotojų, pavyzdžiui, nepastato įspėjamojo kelio ženklo, galima tikėtis gauti kompensaciją.
Draudimo bendrovės ERGO atstovas R. Bieliauskas taip pat akcentuoja, kad, pastebėję eismo saugumui keliančią grėsmę, vairuotojai turėtų įspėti kitus eismo dalyvius. O apie pastebėtas duobes keliuose derėtų pranešti kelio savininkui ar kelių policijos pareigūnams.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.